Labas rytas!!!!!!!!!!!!
Dovydas atsakė filistinui:
„Tu eini pas mane su kardu, ietimi ir pjautuvu,
o aš einu pas tave Viešpaties Zebaot vardu.“
1 Sam. 17,45
Davidas daugelį metų ganė savo šeimos avis. Vienatvėje ir tyloje jis išmoko klausytis Viešpaties. Jau tada su savo Viešpačiu jis sėkmingai įveikė daugybę nuotykių. Dabar jis stovėjo prieš milžiną Golijatą. Jis buvo tik mažas aviganiukas su akmenine prakštele rankoje. Bet jo Viešpats buvo su juo. Kadangi jis išmoko kreipti dėmesį į savo Dievo balsą ir klausytis Jo, jis galėjo būti drąsus. Nes Dievas jau buvo jam suteikęs pergalės tikrumą. Net jei žmogiškai žiūrint jis neturėjo jokių šansų, taip, buvo tiesiog juokinga kovoti su šiuo milžinu, jis žinojo, kad Dievas jam suteiks sėkmę.
Galbūt ir prieš mus stovi toks milžinas, su kuriuo turime kovoti. Galbūt mūsų gyvenime yra Golijas, kuris apsunkina mums gyvenimą. Tuomet turime pasitraukti į tylą ir ieškoti Dievo. Jis mums suteiks tikrumą, kada, kaip ir kur galima pasiekti pergalę. Turime eiti Jo keliais, ir būtent kartu su Juo. Yra per daug tų, kurie nors ir eina Viešpaties keliais, bet ne kartu su Juo. Jie daro tai, kas teisinga, bet be Jo. Pirmiausia eikime į tylą! Ten Dievas mus aprūpina jėga ir tikėjimu. Dievo tikrumas ir ramybė yra geras ženklas, kad esame kartu su Juo. Tik tada drąsiai eikime pirmyn!
Šioje istorijoje yra dar vienas pažadas:
„Visi, kurie čia susirinkę, tegul supranta, kad Viešpats neišgelbėja kardu ar ietimi, nes tai yra Viešpaties karas.“ (47 eil.)
Ačiū, Tėve, kad niekada nepaleidi savo vaikų iš akių. Visada ir visur Tu esi šalia mūsų ir padedi mums. Tau galime patikėti viską. Mes norime klausyti Tavęs, ir Tu mus išgelbėsi!