Jėzus sako:
„Jūs esate mano draugai. …
Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu.”
Evangelija pagal Joną 15, 14
Daugelis krikščionių vis dar elgiasi kaip tarnai. Jie nori įvykdyti įstatymą. Jie tiksliai kreipia dėmesį į tai, kas yra teisinga ir ką Dievas būtent tai įvardijo kaip nuodėmę. Jie gyvena teisingą gyvenimą, bet deja be VIEŠPATIES jėgos ir artumo, be asmeninio ryšio su Viešpačiu. Tai iš ties yra liūdna. Jie yra užsidarę savęs aukštinimo arba savęs smerkimo mąstysenoje ir tada nebemato Jėzaus išgelbėjimo, atpirkimo. Taigi ir paties VIEŠPATIES. Jie yra toli nuo Jo, nors jie ir teisingai gyvena.
Jėzus vadina mus draugais. JIS sako: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda” ( 13 eilutė). Jėzus iš meilės atidavė savo gyvybę už mus, kad išpirktų mus iš visokios vergystės ir kaltės.
Kadangi Jam tai kainavo gyvybę, tai JIS nori draugų, o ne vergų, todėl mes Jam tokie brangūs.
Jam patinka su mumis turėti bendravimą. Jam patinka su mumis praleisti dieną. Jam patinka išgirsti mūsų mažus ir didelius rūpesčius, ir džiaugsmus. JIS yra tikras draugas. Jis net paima mus į savo apsaugą ir uždengia mūsų nesėkmes savo meilės apsiaustu. JIS neskelbia garsiai mūsų kaltes, tačiau JIS net pridengia, kad kiti mūsų kaltės nematytų. JIS kalba apie mus tik gera ir kitiems parodo tik mūsų gerąsias puses.
JIS stengiasi kuo greičiau užmiršti mūsų klaidas ir trūkumus bei niekada vėliau dėl jų nepriekaištauja. Atleista ir užmiršta;- taip yra pas Jį. Jėzus yra mūsų geriausias draugas. Mes iš tikrųjų nesame jau tokie geri draugai.
Kartais mes Jį išduodame, kiti žmonės ir jų nuomonė apie mus mums tampa svarbesni. Atleisk, Jėzau, kad mes esame tokie nepastovūs ir neištikimi! Duok mums širdį ištikimybės ir pastovumo!
Mūsų egoizmas trukdo mums būti draugu. Mes iš tiesų neįstengiame. Tikra draugystė čia retas atvejis.
Bet Jėzus nori mums padėti tapti draugu. Jo Dvasia nori vis daugiau paimti mus savo nuosavybėn, vis labiau užvaldyti mūsų mąstymą, jutimus ir elgesį, kad mes galėtume būti draugu kitiems ir taip pat Jėzui. – Ateik, Šventoji Dvasia! Padaryk mane draugu!!
Ačiū Jėzau, Tu esi mano draugas! Tu niekada man nelinki pikta ir neatlygini man pagal mano kaltę! Aš Tau patinku, Tu džiaugiesi manimi, linki man gero, saugai mane, uždengi mano klaidas. Tu užstoji mane prieš Dievą ir prieš žmones. Koks Tu geras!! Aš noriu būti Tavo draugu, taip, kaip Tu esi mano draugas.