„Ant tavo mūrų, Jeruzale, sargus pastačiau, –
Niekuomet, nei dieną, nei naktį jie nenutils.
O jūs, kurie primenat Viešpačiui,
Neduokite sau ramybės!”
Izaijo 62, 6
Kiekvienas miestas turėdavo savo apsauginę sieną, kad niekas negalėtų lengvai užpulti miesto. Ant sienų ir bokštuose stovėdavo sargai. Be šios apsaugos užpuolimo atveju, mieste gyvenantiems žmonėms turbūt beliktų tik bejėgiškai išsilakstyti… Taigi taip pat ir Jeruzalė turėjo stiprią sieną.
Jeruzalė buvo dvasinė Izraelio sostinė. Ją galima prilyginti bendruomenei, nes iš žydų ir pagonių, Dievas padarys vieną kaimenę, – skiriančią žydus ir pagonius giją jis nutraukė. Taigi visi tikintys Kristumi priklauso vienai kaimenei, nesvarbu ar žydai jie, ar visai kitos tautos.
Kristaus bendruomenei reikia sargų ant sienų, kurie budi! Priešas šlaistosi aplink ir ieško, kur galėtų prasmukti. Tik apsaugotame mieste esame saugūs! Tai yra vieta, kurią mums numatė Jėzus.
Kartais yra tik keletas sargų; – jie juk pavargsta. Jiems reikia mūsų pagalbos! Pasikeisdami mes galime melstis už bendruomenę, už vedančiuosius, už miestą ir už viską. Rytais vieni, per pietus – kiti, o kai kurie vakarais bei naktimis. Užsirašyk į sergėtojų eilę! Būk pasiruošęs, kuomet Jėzus tau į širdį įdės kvietimą!
Tam, kad budėtojai iš nuovargio neužmigtų, reikalinga griežtai sudėliota dienotvarkė su pakankamai miego bei tinkamu kiekiu maisto. Mes, krikščionys turėtume peržvelgti savo gyvenimo būdą, galbūt mes nešiojame per didelę naštą? Galbūt ne visada elgiamės sąžiningai? Galbūt ne visuomet atiduodame pasiskolintus daiktus? Galbūt pažadėjome ir
Besimeldžiantysis turi turėti tyrą širdį bei švarias rankas. – Kaip gi Dievas kitu atveju tokio žmogaus klausysis?
Sargo tarnystė yra didis pašaukimas. Dievas pašaukia savo budėtojus slaptoje tam, kad jie galėtų tikslingai melstis. JIS parodo jiems silpnuosius, tuos, kuriems reikia pagalbos. JIS veikia atsakydamas į jų maldas, JIS suteikia palaiminimus. Dėkoju budintiems!
Jėzau, noriu įstoti į Tavo kaimenę, už silpnuosius, kad jie nesukluptų ir už stipriuosius, kad jie nuo per didelės savivertės nuo Tavęs nenutoltų. Apvalyk mano širdį, mano mintis, troškimus bei norus! Viską dėliok pagal Save! Tavo valia turi įvykti, kaip kad yra danguje. Dėkoju, jog esi manasis užtarėjas bei sergėtojas.