Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir vidurdienį nueik ant vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias.”
Apaštalų darbai 8, 26
Pilypą įsivaizduoju kaip linksmą, stiprų tikėjime, dėkingą vyrą, itin gerai pažinojusį Viešpatį, JĮ mylėjusį ir kiekviena savo širdies ląstele į JĮ įsikibusį. Jis buvo patikimas ir ištikimas, taip kad jis priklausė septyniems Jeruzalės diakonams. Bet jo linksmumas ir džiaugsmas buvo jo charakterio bruožai; – tiek aš jį įsivaizduoju.
Jis pažinojo Viešpatį ir JO balsą. Visiškai tiksliai mes nežinome, kaip Dievas jam kalbėjo. Man regis, su kiekvienu žmogumi JIS turi savitą būdą kalbėtis. Su vienu per sapnus, su kitu girdimai, su trečiu – per vidinį ryšį, su ketvirtu – per staigiai atėjusį pažinimą, su penktu – per stiprų tikėjimą kokiu nors dalyku, galbūt net kieno nors kito žodžiu, mus taip galingai paliečiančiu… JIS turi daug, daugelį galimybių, kalbėti aiškiai. Taip, kad mes galėtume suprasti; – taip, jei tik nuolat neiškiltų tas svarstymas ir abejojimas. Pirmiausiai mes viską aiškiai ir tiksliai suprantame, o štai kitą dieną ateina tas GALBŪT. Taip mes niekad neišmoksime klausytis Dievo balso. Tai, ką Dievas pasakė, mes turėtume tuoj pat priimti ir niekada nebekvestionuoti.
Pilypas buvo artimame santykyje su Viešpačiu. Taigi jis galėjo sunkią atsakomybę savoje tarnystėje nešti su džiugesiu. Savo darbą JIS dirbo kartu su JUO. Jeigu dėl įtampos jis apleistų savo santykį su Jėzumi, neišgirstų JO balso. „Darbdavys” yra svarbesnis nei pats „darbas”! Kai kurie yra tiek užsiėmę savąja tarnyste, kad Viešpatį jie kažkur „pameta” ir tada kankinasi vienui vieni…
Pilypas turėjo išeiti į tuščią gatvę. Jis nežinojo, kas jo laukia, ir tikrai nežinojo, jog iš viso to iškils Etiopijos bažnyčia. Bet jis ėjo. (Priešingai nei Jona, kuris tuoj pat ieškojo kažko daugiau gavęs Dievo užduotį). Jis išėjo į tuščias apylinkes, nes Dievas ten buvo. Jis nebijojo nei dykumos, nei plėšikų; – jis tiesiog ėjo.
Dėkoju, Jėzau! Tu esi čia, šalia! Net kai esu tuščiame kelyje. Net kai aš nesuprantu, ko nori Tu. Bet aš nesakysiu: tegu manoji valia įvyksta čia, žemėje, kaip tavoji – danguje, bet aš melsiuosi taip: Teesie Tavo valia! Viešpatie, aš ieškau Tavojo veido. Noriu Tavojo buvimo ir artumos. Tavęs vienintelio aš ieškau visa savo širdimi.