Išvedęs jį laukan, tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti”.
Pradžios knyga 15, 5
Abraomas nekantriai laukė palikuonio, sūnaus, kuriam galėtų skirti savo palikimą. Dievas jam tai seniai pažadėjo. Štai ir vėl Dievas prakalbo Abraomui ir išvedė jį laukan į naktį, į tamsą. Tu turėsi tiek palikuonių, kiek danguje matai žvaigždžių! – Toks buvo JO pažadas. Abraomas patikėjo Dievu ir tai jam Viešpats įskaitė teisumu. Nuo tada tikėjimo vaikai ir vadinasi Abraomo vaikais, pažadėtaisiais vaikais.
Naktimis žvaigždės matosi, o dieną yra per daug šviesos, kad matytųsi žvaigždės.
Kiek kartų žiemos naktimis stovėjau stingdančiame šaltyje, lauke žvelgdamas į žvaigždes. Kokia begalybė jų ten matosi! O aš, šis mažas žmogutis, kas aš esu prieš šią begalybę? Mačiau daugybę žvaigždžių, dažna iš jų net turi savo vardą. Ir vis pagalvodavau: koks didis yra Dievas! Visas JIS pažįsta ir žino visų žvaigždžių vardus! JIS pažįsta taip pat ir mane. JAM rūpi žvaigždės, taip pat JIS rūpinasi ir manimi.
Ar vasarą kas dega žvakutes ar puošia Kalėdų eglutę? Tam pernelyg šviesu, per daug saulės! Bet va gruodyje, pačiame tamsiausiame mėnesyje, žvakių šviesa šildo, suteikia jaukumo ir pradeda žmogus svajoti.
Galbūt ir gyvenime mums reikalingi tamsūs laikai, kad sugebėtume pamatyti mažas vilties žvaigždeles, kurias Dievas mums teikia per Savo Žodį. Jos parašytos būtent mums, tamsybių metui.
Galėtume pasielgti kaip ir Abraomas, kuris tikėjo Dievu ir Dievas jam tai įskaitė teisumu.
Dievas padovanojo mums žvaigždes; – mažas švieseles danguje, nurodančias mums kelią. JIS taip pat pateikė mums trumpas Biblijos eilutes – Dievo pažadus tamsiam metui, kad galėtume rasti kelią pas jį.
Koks geras yra mūsų Dievas! JIS tvirtai laikosi Savo duoto žodžio!! Norime tapti tikėjimo vaikais, o ne būti žvakutėmis, kurios pučiant vėjui užgęsta. Taip kaip abejonės ir dažnas analizavimas užpučia kiekvieną vilties švieselę. JIS laikosi Savo pažadų! Šituo turėtume pasitikėti!
Dėkoju, Jėzau! Tu esi didžiausia šviesa, atėjusi į mūsų naktį. Tu esi manoji viltis! Tu rodai man kelią namo pas Dievą. Tikrai, net ir tamsioje naktyje regiu mažas vilties švieseles, kurias Tu įžiebei visur aplink. Tu esi nuostabus Dievas!