… jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
Evangelija pagal Matą 5, 45b
Lietus nesirūpina, ar jis lyja ant teisiųjų, ar neteisiųjų. Saulė nesirūpina, ar šviečia blogiesiems, ar geriesiems. Bet Dievas yra žmogus, jam rūpi, Jis nėra abejingas, neturintis nuomonės ir negalvojantis.
Mums, žmonėms, nėra nesvarbu, kas tampa mūsų auka ir susilaukia mūsų keršto. Mes labai atidžiai galvojame ir planuojame tai, ko norime pasiekti.
Dievui būtų gana paprasta leisti saulei šviesti tik teisiesiems. Bet JIS nusprendė: JIS myli visus žmones, nesvarbu, ar jis teisingas, ar ne, geras ar blogas. Jo palaiminimas tenka visiems, JIS siunčia lietų, gyvenimą, sveikatą ir tiek visko daug, kad eilinis žmogus apie tai nebegalvoja.
Bet be šio kasdienio palaiminimo Dievas nori daug, daug, daug daugiau palaiminti. JIS turi milžiniškų turtų tiems, kurie nori. Tai panašu į Kalėdas vaikystėje. Ateidavo Kalėdų senelis ir po Kalėdų eglute palikdavo dovanas. Ir mes laukdavom šalia, virtuvėje. Pabaigęs jis pabelsdavo į langą ir mes galėdavome įeiti į kambarį ir pasiimti dovanas.
Tačiau tiek daug žmonių jaučiasi patogiai virtuvėje ir neina į kambarį! Viskas yra parengta, viskas paruošta, yra dovanos, bet jie jų neima! Ar galite įsivaizduoti?
Jau atleista, išpirkimas jau įvyko, Dvasios jėga gyventi su Dievu yra duota, bet mes elgiamės taip, tarsi viskas būtų nepasiekiamai toli ar neįveikiamai sunku. Sunku tuo patikėti!
Dievas pasakė tau „taip“ jau prieš tau gimstant. Tavo kaltės atleistos prieš 2000 metų ant kryžiaus. Esi visiškai ištrauktas iš visų pančių. Bilietas į Dievo karalystę jau apmokėtas. Vis dėlto mums vis neįtikėtinai sunku. Kada galiausiai patikėsime ir priimsime tai, ką mums paruošė Dievas?
Ačiū, Jėzau, Tu apie viską pagalvojai. Tu žinai mano sunkumus ir turi išeitį. Duok man daugiau drąsos, daugiau tikėjimo, daugiau dėkingumo! Taip, galiu imti, imti ir imti. Sąskaita nesibaigia. Koks Tu didis ir kaip mane myli!