Tėvas atsakė: Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.
Evangelija pagal Luką 15, 31
Sūnus palaidūnas grįžo namo ir vyko didelis vakarėlis. Jis praūžė visus pinigus, bet tėvas buvo laimingas, kad sūnus sugrįžo gyvas. Antrasis sūnus tai palaikė neteisybe. Tiek daug metų jis tarnavo tėvui neniurnėdamas, niekada nieko neprašė šventei su draugais, visada tik dirbo, dirbo ir dirbo! Ir štai šitas grįžta ir surengiama didžiausia puota – ne, tai negali būti tiesa!
Antrasis sūnus tikriausiai buvo dar labiau paklydęs nei pirmasis. Jis nieko nežinojo apie malonę ir meilę. Jis tik žinojo, ką reiškia dirbti ir aukoti save. Jis nežinojo žodžio „šventė“… Todėl jis negalėjo suprasti tėvo meilės pirmam sūnui, kuris viską iššvaistė. Jis taip pat negalėjo suprasti tėvo atskleistos malonės ir atleidimo. Jis buvo saviteisuoliškas, paniuręs, apkartęs, piktas ir manė, kad tėvo palaiminimą ir meilę turi užsidirbti.
Iš tikrųjų šis sūnus buvo daug labiau paklydęs nei pirmasis! Pirmasis galėjo priimti meilę, atleidimą ir malonę, antrasis, deja, ne. Jis mieliau kankinosi turėdamas savo požiūrį į teisingumą ir atleidimą. Su tėvu jis elgėsis piktai ir nemaloniai.
Deja, daugelis krikščionių tai patiria – jie mano, kad užsiima tam tikra Dievo tarnyba. Viskas, kas priklauso Dievui, priklauso jiems, bet jie to neima. Jie turi viską užsidirbti. Jiems tikrai nereikia atleidimo, o jei ir reikia, tai jie turi daug stengtis. Koks siaubingas toks mylinčio Tėvo danguje supratimas!!!
Jei esi kaip šis nelaimėlis antrasis sūnus, darbinis arklys, tas, nuo kurio viskas priklauso, nuo kurio priklauso sėkmė, be kurio niekas iš tikrųjų neveikia, tai atsisėsk ir padėk tašką. Štai tau gera naujiena: atgailauk dėl savo teisuoliškumo! Ir dėl teisuoliškumo kitiems, taip pat ir Dievui. Ir dėl pasididžiavimo.
Jei tikrai atgailavai, dangus galiausiai tau atsivers ir išlies ant tavęs turtus. Viskas yra malonė, nieko tu neužsidirbi! Mano vaike, galiausiai imk ir naudokis malone, tada tau priklausys visos dangiškos prekės: džiaugsmas ir ramybė, atleidimas ir gailestingumas! Ko dar trokšta tavo širdis, jei ne šito!?!
Ačiū, Jėzau! Tu mirei ir už mane, kad mane išlaisvintum. Koks brangus Tau esu! Atleisk, kad visada galvoju apie darbą ir ką nors kita. Atleisk man, kad negalėjau tinkamai priimti Tavo meilės! Bet dabar noriu tai padaryti! Tu myli mane neišmatuojama meile!!!