Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.
Evangelija pagal Matą 3, 9
Ši eilutė yra prieš netinkamą pasitikėjimą savimi. Jonas Krikštytojas taip sakė, kuomet fariziejai ir kiti pamaldieji gyrėsi, kad jų protėviai kilę iš Abraomo. Ir štai tik todėl, kad jis jų protėvis, Dievas turintis išgelbėti ir juos. Ne, tikrai taip nėra!
Jie, asmeniškai jie patys, turi turėti tikėjimą, o ne rasti pasitenkinimą pamaldžiuose ritualuose. Jie patys turi turėti ryšį su Dievu, nešioti Jėzų savo širdyje, tapti apvalytais nuo savo nuodėmių. Bet jie mano, jog pakanka turėti pamaldų protėvį.
Jonas teisingai sako: Kaip jūs įsivaizduojate? Iš šitų akmenų Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų! Kai kurie galvoja, kad žydai ar izraelitai yra Dievo išrinktoji tauta, taigi jie gali daryti ką tik nori. Bet Dievas aiškiai sako: Iš akmenų galėčiau aš pažadinti savosios tautos narius, tai būtų paprasčiau negu šiuos užsispyrusius žmones atversti į tikėjimą Mesiju. Jie nepateks į mano karalystę tol, kol nepasikliaus kažkuo kitu nei tik savimi ir kol nepasikliaus Mesiju. Ir tol jie nebus mano išrinktoji tauta, net jei mielai juos laiminčiau, o savo pažadų nebūčiau pamiršęs. Bet šiai nepaklusniai tautai negaliu išpildyti savųjų pažadų; – deja.
Bažnyčioje prieš keletą šimtmečių buvo panašių žmonių į fariziejus ir rašto aiškintojus. Jie valdė Dievo karalystę. Jie mokėsi teologijos ir tariamai žinojo viską, taigi mokydavo ir žmones. Tačiau gyvos Evangelijos jie nemokė. Iki šių dienų bažnyčia yra paralyžiuota dėl tokių pamaldžių valdytojų.
Ir vis dėlto Dievas įgyvendins savo valią: iš akmenų gali JIS pažadinti tikėjimo vaikus! Taip pat ir iš aikštingų vaikų. Iš maurų, iš tamsiųjų pagonių, iš musulmonų, iš visų įmanomų grupių JIS kviečia žmones, kuriančius JO gyvąją bendruomenę; – tarp jų yra net profesorių bei akademikų. Tačiau iš išdidžių „rašto aiškintojų” tik keletas atsiverčia į gyvąjį tikėjimą, jie yra pernelyg išdidūs, pernelyg viską žino, bet nesileidžia būti vertinami Dievo.
JIS pažadina sau savo vaikus! Iš akmenų ir visko, vos įsivaizduojamo! Tiek aš, tiek tu priklausome jiems! Gyvi vaikai gyvojo Dievo! Ak, Viešpatie, koks Tu nuostabus!
Dėkoju, Viešpatie, kad mane Tu pasirinkai! Nežinau, kodėl. Neturiu jokių pranašumų prieš kitus žmones. Nesuvokiama man yra Tavoji malonė! Bet be Tavo malonės būčiau prarastasis … Dėkoju, Jėzau, ir dar kartą dėkoju!!