Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne; kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna VIEŠPATIES pažinimo.
Izaijo 11,9
Nuostabus šis kalnas! Ten aš saugus, ten gera gyventi! Ir pats esu laisvas nuo visų piktų minčių, nuo visų blogų įpročių ir nuo visko, kas dar gali trukdyti! Niekas man nekenkia ir aš niekam blogo nedarau, net ir netyčia. Ten, pas VIEŠPATĮ, esu saugus.
Tačiau kaip man ten patekti? Kur yra šis šventas kalnas?
Aš galvoju apie tą kalną, kur Jėzus atsimainė, kur Mozė ir Elijas pasirodė ir su Juo kalbėjo. Arba apie Sinajaus kalną, kur Dievas davė Mozei dešimt įsakymų. Jo artumas buvo toks galingas, kad niekas negalėjo artintis prie kalno. O gal tai maldos kalnas Seule, Pietų Korėjoje, kuriame tūkstančiai meldžiasi?
Galbūt tai visai ne kalnas, gal taip tik apibūdinama VIEŠPATIES buvimo vieta. Kai buvau Berlyne, Biblijos mokykloje, šeštadienio vakarais visada vyko šventė, kurioje galėjo veikti Šventoji Dvasia. Ten vyko pranašavimai, gydymai, ir piktosios jėgos dingdavo. Stebino tai, kad žmonės, kurie daug metų buvo krikščionys, staiga krisdavo ant grindų ir imdavo rėkti. Jėzaus vardu buvo išvaromos tamsios jėgos ir žmogus buvo laisvas. To pasekoje vyko stebinantys asmenybės pasikeitimai ir būtent teigiami pasikeitimai! Taip, blogiui Jėzaus akivaizdoje nebelieka daugiau vietos, jis turi pasišalinti.
Antroje eilutės dalyje matome, kur yra šventasis kalnas: žemė pilna VIEŠPATIES pažinimo. Pažinimas yra kur kas daugiau nei vien tik Biblijos žinojimas. Tai reiškia dvasiniai kažką pamatyti ir prisiliesti, suvokti ir suprasti. Seminaruose, pasitarimuose, konferencijose ir dažnai sekmadieniniuose krikščionių susirinkimuose galima pajusti šią išlaisvinančią Dvasią. Ten nedaroma blogio. Ten galima atsikratyti blogų įpročių, nebereikia blogai kalbėti apie kitus, ten paprasčiausiai vyrauja kita Dvasia, Dievo pažinimo Dvasia, meilės ir priėmimo Dvasia, atleidimo ir savigarbos. Ir namuose turiu aš taip pat savo mažą, šventą kalną, kur meldžiuosi, skaitau Bibliją ir esu kartu su savo VIEŠPAČIU.
Ačiū Jėzau! Pas Tave yra įmanoma: save pamiršti. Nes Tu pripildai mane savo Dvasia! Ji atneša į mano gyvenimą džiaugsmą, judėjimą, įdomumą ir tikėjimą! Taip, VIEŠPATIE, su Tavimi jaučiuosi gerai!