Jonas Krikštytojas kalbėjo:
Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio.
Evangelija pagal Luką 3, 16 Jonas puikiai žinojo, kas esąs: tik kelrodis Jėzui Kristui. Taip pat jis tiksliai žinojo, kad nėra JAM lygus. Nors daugelį tūkstančių žmonių jis pakvietė atgailai, ir Dievas stipriai veikė per jį, Jonas žinojo: Jėzus yra daug daug didesnis nei aš. Prieš JĮ aš esu visiškai bevertis. JIS tooooks didis, o aš? Aš esu toks mažytis. Tik menkas žmogelis; o JIS juk pats Dievas!
Evangelija pagal Luką 3, 16 Jonas puikiai žinojo, kas esąs: tik kelrodis Jėzui Kristui. Taip pat jis tiksliai žinojo, kad nėra JAM lygus. Nors daugelį tūkstančių žmonių jis pakvietė atgailai, ir Dievas stipriai veikė per jį, Jonas žinojo: Jėzus yra daug daug didesnis nei aš. Prieš JĮ aš esu visiškai bevertis. JIS tooooks didis, o aš? Aš esu toks mažytis. Tik menkas žmogelis; o JIS juk pats Dievas!
Jonas gyveno glaudžiame ryšyje su Dievu ir jie vienas su kitu kalbėdavosi. Taip jis galėdavo surasti Jėzų minios spūstyje. Štai JIS! – šaukė Jonas; tai JIS yra Išganytojas! Aš tik balsas tyruose, o JIS atneš išganymą, atleidimą, išsilaisvinimą iš mirties šešėlių, atsiskyrimą nuo pikto. JIS yra Tas, kurį išpranašavo pranašai; – bet kas aš esu toks?
Jonas matė save teisingai. Tik krislelis visatoje. Bet Dievui svarbus ir neužmirštamas.
Prieš Jėzų visa yra maža. Per Jėzų Dievas sukurė pasaulį. JIS valdo dangų. JIS sėsi soste. JIS vienintelis mūsų užtarėjas prieš Dievą. JIS yra gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. JIS buvo pas Dievą, atėjo pas mus, pasiaukojo ant kryžiaus ir vėl įžengė į dangų. Koks JIS didis, visagalis, kupinas gailestingumo, koks draugiškas, kupinas meilės bei kantrus! Prieš JĮ turėtų klauptis kiekvienas kelis, nes JIS yra Viešpats.
Teisingai Jonas kalbėjo: aš turiu sumažėti, o JIS padidėti. Aš, žmogus, pilnas egoizmo, turiu tapti mažesniu, o JĮ aukštinti. JIS mano širdyje turi vis didėti, o mano senasis, storasis, riebusis aš turėtų nuolat mažėti.
JIS yra Viešpats. JIS valdo dangų, žemę ir jūras. JIS išlaisvina iš kalčių, nugali mirtį, nutraukia tamsybių grandines. JIS nusprendė išsirinkti tautą, šventą ir gryną. JIS pats padaro ją šventa ir gryna! Išrinktieji, tariantys JAM ‘taip’, gali ateiti pas JĮ tiek dieną, tiek naktį. Tai yra Jo išrinktoji, mylimojo tauta. Argi JIS neišgirstų ir jūsų maldų?!
Dėkoju, Jėzau! Tu esi galingasis! Tu esi nugalėtojas! – mane Tu išsirinkai kaip turtą. Kas aš toks? Ką gi galiu aš duoti? Visiškai nieko. Dėl to giriu Tavąją malonę, gailestingumą bei ištikimybę! Tu myli mane! – Kodėl? Tiesiog todėl, kad Tu pats esi Meilė.