Linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado. Ir jie pradėjo linksmintis.
Evangelija pagal Luką 15, 24
Vienas turtingas žmogus turėjo sūnų, kiek nepaklusnų, einantį savais keliais. Vieną dieną šis tarė savo tėvui: klausyk, man čia pernelyg nuobodu. Prašau, atskaičiuok man manąją palikimo dalį, keliausiu į miestą! Noriu šį tą patirti! – tėvas truputį pagalvojo, vis dėlto sūnui atidavė priklausančią palikimo dalį.
Sūnui ėjosi išties gerai! Draugų turėjo apsčiai, visai puikių bičiulių! Gyvenimas buvo puikus, jaudinantis, toks įvairus, įdomus. Dar ir mergelių eilės laukė!
Tik pinigai neužsilaikė ilgai. Galiausiai jie baigėsi, o kartu su jais ir visos draugystės bei mergelių susidomėjimas. Jis buvo alkanas, bet draugai nebenorėjo jo pažinti. Vienam jis stojo tarnauti ir šis nusiuntė jį į tvartą kiaulėms mėžti bei jas šerti … Ech, koks nuosmukis, kokia niekšybė, kokia … et, nebežinau! – tokios mintys užplūdo sūnų.
Ir prisiminė jis tėvo namus. Ten net ir menkiausi tarnai turėjo pakankamai maisto. Namų ilgesys tik stiprėjo. Jis išsiruošė atgal pas tėvą, o pakeliui repetavo savo kalbą, kaip jis ir vėl galėtų rasti prieglobstį pas tėvą.
Tėvas laukė jo. Kiekvieną dieną jis išeidavo į gatvę dairydamasis sūnaus. Atpažinęs savo sūnų, tėvas skubėjo jį pasitikti. Sūnus parpuolė ant kelių, pradėjo savąją kalbą, tačiau tėvas pakėlė jį, stipriai apkabino ir šoko su juo tiesiog dulkėtoje gatvėje. Mano sūnus sugrįžo! Jis buvo pražuvęs, miręs ir štai vėl atsirado! Ateikite visi, mes švęsime didžiausią mano gyvenimo šventę!!
Štai tokia yra mūsų dangiškojo tėvo meilė. JIS galėjo pasakyti: berneli, nuo šiol susiimk, elkis taip. Laikykis atokiau nuo merginų. Negerk, nerūkyk. Dirbk bei būk kuklus….. Visgi tėvas yra tikrasis Tėvas: Linksminkitės!!! Mano sūnus atsirado!!!!
Prašau, būk kantrus pats sau. Jeigu tave kaltina mintys, žinok, kad Dievas tavęs nekaltina. JO meilė yra beribė. Galioja tai, ką JIS yra pažadėjęs: Kiekvieną rytą manoji malonė atsinaujina! Visa, kas sena, užmirštama, o šiandiena yra nauja malonės diena.- Tikrai, Dievo meilei labai lengva atleisti. Tik ar mes tikime tuo?? Ar mieliau keliame sau įvairius įtarimus ir pasmerkia
Dėkoju Jėzau! Tu atlaisvinai kelią į Dievo Tėvo širdį! Dabar galiu gyventi JO meilėje, JO malonėje, JO kantrybėje bei atleidime; – kiekvieną rytą malonė man yra duodama iš naujo. Kaip gera man!!!