VIEŠPATS tarė Abramui:
„Eik iš savo gimtojo krašto,
iš savo tėvo namų,
į kraštą, kurį tau parodysiu.”
1 Mozės knyga, Pradžios knyga 12, 1
Taip Dievas pasakė Abraomui, kai šis dar buvo vadinamas Abromu. Iš tiesų JIS jau pasakė tai Abraomo tėvui Terachui. Terachas irgi iškeliavo iš Uro į Chaldėją ir atvyko į Haraną. Ten jis apsigyveno, pastatė namą ir kiemą ir niekuo nesirūpino. Haranas yra maždaug pusiaukelėje iki Kanaano…
Ne kiekvienas turi atsisveikinti su savo giminaičiais ir emigruoti, taip įvyko Abraomui. Bet mes visi turime užduočių ir svajonių, kurias mums duoda Dievas. Ir kur mes stovime? Ar einame? Ar elgsimės kaip Terachas, Abraomo tėvas, kuris sustojo pusiaukelėje?
Kai patys save išsiųsime ir viską sutvarkysime, nes užpuolė didžiulės bėdos arba manydami, jog kažkas turi būti padaryta, tai nusivilsime ar pavargsime. Jei kiti mus perkalbinėja to nesiimti, mums trūks valios ir nesiseks.
Tik tada, kai pats Dievas mus siųs, mes pasieksime tikslą. Tada mes būsime užtikrinti ir saugūs. Terachas pametė Viešpatį iš akių ir jaukiai bei patogiai įsitaisė Harano namuose. Jis pradėjo gerai, bet nepasiekė tikslo…
Abraomas nepametė Viešpaties iš akių. Jis nesileido būti atgrasytas. Žinoma, jis dažnai buvo pavargęs, vienišas ar nusivylęs, bet Viešpats jį siuntė. Taigi, nepaisant visų jo nelaimių, jis stovėjo tvirtai.
Kai kurie lengvai netenka drąsos. Kažkas pasako klaidingą žodį ir štai jie jau palieka tarnystę, sėdi ant sofos ir laižosi savo žaizdas. Per tokius žmones Dievas negali pastatyti savo karalystės. Jam reikia tvirtų žmonių, kurie gali be išgąsčio patirti sunkumus ir kančią. Jie žino, kad Dievas yra kartu, ir visa pakelia!
Mesk savo rūpesčius Viešpačiui, nes JIS tavimi rūpinasi! Jis tave perneš ir įvykdys savo planą Tau, kurį JIS pašaukė. Būk stiprus ir lauk Viešpaties! JIS viską puikiai sudėlios.
Jėzau, kartais aš netenku drąsos ir nusiviliu. Bet tu visada padrąsini. Kaip gerai,kad Tu mane siunti ir laikai! Tik dėl Tavęs stoviu. Ačiū, kad niekada manęs nepalieki! Aš niekada nepaleisiu Tavęs iš akių!