Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį.
Evangelija pagal Matą 9, 9
Gana aiški eilutė, kurią vargu ar kas pasibrauktų Biblijoje, tačiau tai yra svarbi eilutė, nes ji aiškiai nurodo apie sekimą Jėzumi.
Jėzus neprašo sekti, JIS tai apibrėžia. JIS neverčia sekti Juo, tačiau aiškiai sako: „Sek paskui mane“. Tad stokis ir eik arba lik sėdėti.
Kai kurie laukia ženklo pašaukimui atlikti didžius darbus. Tačiau viskas prasideda pamažu. Sek Jėzumi! JIS nuves Tave ten, kur reikia, nes JIS tai apibrėžia ir veda Tave tinkamu keliu, kartais per gilius slėnis, kad būtume žvalūs.
Sek Jėzumi! Tai prasideda anksti ryte, dar net prieš išlipant iš lovos. Tuomet pasisveikiname „Labas rytas, Jėzau! Dėkoju už miegą, kad pažadinai, kad esi šalia manęs!“ Taip sukuriame su Jėzumi gerą ryšį, kuris išlieka. Viską, ką darome, norime daryti su Jėzumi. Jei ir dirbame susikoncentravę, jaučiame Jėzaus būtį šalia.
JIS yra su mumis kartu visą dieną, darbe, valgant, švenčiant, kelyje … visur JIS nori būti mūsų draugu ir viskuo su mumis dalytis.
„Sek paskui mane“ gali giliai nugramzdinti mus mintyse, kur sunaikinama mūsų puikybė, mūsų senąjį ir storąjį aš. Niekas negali kenkti mūsų bendrystei ir harmonijai su VIEŠPAČIU. Netgi paskendę mintyse esame saugūs Jėzaus rankose. Iš mūsų gali viską atimti, bet VIEŠPATS lieka šalia ir tvirtai laiko mus rankose. Nepaisant visų audrų esame saugus Jame, mūsų mylimame VIEŠPATYJE.
Taip, Jėzau, noriu sekti Tave! Žinau, kad tai nelengva; tam trukdo mano senasis aš, tačiau mielai būnu su Tavimi, tai yra visas mano gyvenimas. Tu esi mano ramybė, džiaugsmas, užuovėja! Dėkoju, kad mane laikai!!