Kartą VIEŠPATIES žodis atėjo Jonai …: keliauk tuoj pat … .
Jonos knyga 1, 1
Man patinka Jona! Šis pranašas toks nepaprastai žmogiškas! Jis taip atitinka mano temperamentą, ir yra toks sąžiningas net ir tuomet, kai supyksta. Panašumai man kyla net iš istorijos apie tai, kaip jis nori pabėgti nuo Dievo …
Viešpaties žodis atėjo Jonai. Jona buvo pranašas ir pažinojo Viešpatį bei JO balsą. Jis žinojo, kada Viešpats kalba. Vis dėlto šįkart jis ne visiškai sutiko su tuo, ko Viešpats iš Jonos norėjo. Jis turėjo keliauti į Ninevės miestą, asirų sostinę; tai žiauri tauta, susikūrusi imperiją. Joks izraelitas nemėgo asiro – šie buvo pernelyg kraugeriški. Jona galvojo, būsią teisinga, jei Dievas už jos blogystes šią tautą prakeiks ir sunaikins. Bet Dievas turėjo kitą idėją, ir kai siuntė Joną dar kartą, šis pabėgo link uosto, ten staiga surado (koks sutapimas!) laivą, plaukiantį į pasaulio kraštą (tąkart tai buvo Ispanija) ir užsisakė kelionę. Taip jis staiga išvyko. Lyg būtų jo ir telaukta. Taip jau yra, velnias egzistuoja ir būna toks paslaugus, ypač kai bėgam nuo Dievo ar pasukam klystkeliu. Taigi Jona buvo patenkintas. Viskas tvarkoje. Kelionė į Ninevę atšaukta. O kai sugrįšiu po atostogų iš Ispanijos, bus jau ir keleri metai prabėgę …
Kartą svarsčiau sau: dažniausiai, kai Dievas pakviečia žmogų, šis priešinasi. Paprasčiausiai jis nenori. Jis „ištraukia” keisčiausius argumentus vien tam, jog įtikintų Dievą, esą JO pasirinkimas klaidingas. Kaip kad kvailas asilas būna besipriešinantis ir nepaklusnus, tokie ir mes būname tuomet, kai Dievas nori mus siųsti … Tada dažnai meldžiame: Viešpatie, noriu Tau priklausyti; Jėzau, seku Tavimi! Kai tai tampa pasiekiama, mes spyriojamės. Kaip taip gali būti?
Mes pageidaujame didžiai pasitarnauti Viešpačiui, bet nenorime tos tarnystės, kuriai JIS mus kviečia. Ar pamenate Mozę, kaip jis diskutavo su Dievu? Arba Izaiją ir Jereminą? Timotiejus buvo per jaunas, Paulius – per didelis nusidėjėlis, Petras išdavikas … Biblija pilna žmonių, nenorėjusių eiti, ieškančių keisčiausių argumentų, kad tik įrodytų Dievui, jog jis padarė klaidą. Bet Dievas niekada jų nepaleido ir jie visi nuėjo. Taip ir aš. Taip pat ir aš buvau toks užsispyręs asilas. Šiandien esu laimingas, galėdamas šiek tiek tarnauti Dievui. Man tai – garbė.
Dėkoju, Jėzau. Tu atėjai mums tarnauti ir štai aš noriu tarnauti Tau. Tu siunti mane, bet manyje viskas priešinasi … atleisk, elgiuosi kaip užsispyręs asilas! Viešpatie, aš pasirinkau: noriu sekti Tavimi, nes Tu visada man esi kažką gero paruošęs. Amen!