Vandenys užliejo mane ligi kaklo;
Bedugnė prarijo mane.
Jūros dumbliai apraizgė man galvą. …
Bet aš gyriaus giesmę tau aukosiu,
Padarytą įžadą įvykdysiu.
Jonos knyga 2, 6.10
Vienas Dievo žmogus susirgo ir gydytojų nustatyta diagnozė buvo prasta. Visa bendruomenė tuoj pat pradėjo melstis už šį Dievo tarną, daugybė žmonių atėjo į pagalbą. Vis dėlto reikalai prastėjo. Tuomet į pagalbą bei bendrystę maldoje buvo pakviestos kaimyninės bendruomenės. Vis dėlto situacija ir toliau prastėjo. Buvo pradėtas pasninkas ir daugelis žmonių jame dalyvavo, dėl Dievo tarno. Ir vis dėlto jis numirė.
Taigi, ar Dievo pažadas nėra galiojantis? Argi JIS tapo neištikimas ir kurčias? Galbūt turėjo šis Dievo žmogus slaptų nuodėmių?
Bet kokiu atveju toks buvo Dievo planas. Dažnai JIS turi kitokių minčių bei planų negu mes, žmonės. Šį ištikimą tarną JIS norėjo turėti pas save. Ilgus metus jis dirbo Dievui ir štai Dievas panoro pasiimti jį pas save bei dovanoti jam ramybę. Taigi JIS nesiklausė bendruomenės maldų, bet ieškojo to, kas geriausia šiam žmogui. Iš jo dienoraščio galima suprasti, jog šis žmogus jau gana seniai žinojo apie savo likimą. Bet kiti negalėjo to priimti.
Taip nutiko ir su Eliša, didžiuoju pranašu. Antroje Karalių knygoje, 13 skyriaus 14-oje eilutėje parašyta: „Elišai susirgus mirtina liga …” Viskas jau buvo įrašyta Dievo plane. JIS pasiuntė ligą, nuo kurios Eliša turėjo mirti. Jo tarnystė žemėje baigėsi ir jis turėjo įeiti į Dievo ramybę.
Jona audros metu buvo išmestas iš laivo, ir gilūs jūros vandenys jį apsupo. Jis negalvojo, kad gali išeiti iš gyvenimo. Dievas pasiuntė didžiulę žuvį ir ši prarijo Joną. Visgi nuo to Jonos likimas nepasidarė geresnis. Jis ir toliau siuntė maldas Viešpačiui. Dėmesio verta tai, kad jis pradėjo šlovinti Dievą užuot verkšlenęs bei skundęsis likimu. Dievas išgelbėjo jį, žuviai Jis nurodė išspjauti Joną ant kranto.
Dievo mintys – tai ne visuomet mūsų mintys. Kartais JIS leidžia nutikti keletui sunkumų ir atsiunčia keletą problemų. JIS mus šiek tiek paskatina, o mes dejuojame: Nebegaliu daugiau! Bet JIS turi savo tikslų mums: tai mūsų pašventinimas. JIS nori mus valdyti bei išbraukti viską, kas mus nuo JO skiria. Taigi Dievui liga ar kančia kartais yra geresnis sprendimas negu mūsų tolimesnis prisirišimas prie savo senojo Aš. JIS priima mus į kančios mokyklą tam, kad taptume tvirtesni. Todėl, užuot priešinęsi ligai, visada turėtume priimti Dievo valią. Tiek sveikomis, tiek ligotomis dienomis turėtume JĮ garbinti bei šlovinti. Viešpačiui tai patinka ir JIS nei sekundei neišleis mūsų iš akių.
Dėkoju, kad esi šalia! Net ir tada, kai kankina galvos skausmai, bėga nosis ir kyla temperatūra. Tu esi mano Viešpats, kuris ištikimai manimi rūpinasi. Taip, Viešpatie, su Tavimi aš įveiksiu gripą ir visas negandas!