Tas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!
Apreiškimas Jonui 22, 20
Apie jausmus sunku rašyti, nes jie visada apima visą spektrą – nuo labai silpnų iki deginančiai karštų. Kaip galima išsireikšti taip, kad kiekvienas suprastų, kokia karšta Jėzaus meilė Jo tautai? Kad kiekvienas galėtų tai perprasti?
Daugelis krikščionių savo tikėjimą apriboja žiniomis apie Jėzų ir Bibliją, bet jie neturi didesnio ryšio su pačiu Viešpačiu. Toks tikėjimas neturi gilių, stiprių šaknų. Tik santykyje su Jėzumi tikėjimas gali augti, tik meilė Viešpačiui mus daro stiprius!
Jėzus turi labai, labai didelę meilę ir ilgesį savo tautai Izraeliui ir tikinčiųjų bendruomenei. Dėl jų Jis nuėjo ant kryžiaus, juos per savo mirtį atpirko ir nusipirko sau! Jie Jam be galo brangūs, ir Jis ilgisi bendrystės su jais!
JIS džiaugiasi tais krikščionimis, kurie maldoje su Juo kalbasi ir visą dieną turi bendrystę su Juo. Kur Jis visą dieną nematomai yra šalia jų, ir jie turi ryšį. Ten Jis jaučiasi gerai.
O mes, krikščionys? Kaip dažnai mes Viešpačiui rodome šaltą petį, kaip dažnai neturime laiko maldai, kaip dažnai paleidžiame savo aistras laisvai veikti ir pamirštame Jį. Šalta. Mažai ilgesio Viešpačiui.
Prašau, prisimink, koks Tau buvo svarbus Jėzus, kai atėjai į tikėjimą. Kokia artima buvo tavo bendrystė su Juo pradžioje. Kaip nuoširdžiai tu mylėjai Viešpatį!! Sugrįžk prie savo pirmosios meilės!
JIS tavęs laukia.
Ačiū, Jėzau, Tu mane taip brangiai išpirkai, nes Tu mane myli!! Aš Tau esu labai, labai brangus! Atleisk, kai kartais teikiu pirmenybę kitiems dalykams ir mūsų meilė tampa šalta ar drungna! Viešpatie, noriu vėl eiti su Tavimi, labai artimai kartu! Padėk man!!