Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.
Apaštalų darbai 2, 2
Manau, kai Mozė norėjo pamatyti Dievą, buvo panašiai: kilo smarkus vėjas ir žemės drebėjimas. Ir kai mąstau apie atsivertimų liudijimus, būna panašiai: Dievas ateina su didžiule galia ir neįprastais ženklais.
Turime pasiruošti, kad neįprasto Dievo veikimo nesuprastume netinkamai; – kad nesupainiotume su hipnozės ar šarlatanizmo, o gal net velnio poveikiu. Laikykimės Dievo žodžio! Taip pat ir atgimusiųjų liudijimų.
Jėzus greitai ateis; – ar mes esame pasiruošę? Tai bus laikas, kupinas nuostabos, pilnas ženklų ir galingo Dievo veikimo.
Kaip labai JIS jau dabar veikia islamiškose kraštuose, kiek daug antgamtiškų dalykų ten įvyksta! JIS pasirodys ir pakvies žmones pas Save. Nebūkime tiesiog tokie, kaip fariziejai, kurie tvirtai žinojo, kaip turėtų ir kaip neturėtų būti. Negali būti tokio Mesijo, kokio jie laukė.
Dievas nori. O mes? Ar mes norime priimti Dievo šlovę? Ji ateis su Dievo Dvasia, Senajame Testamente minima kaip Dievo Jėga.
Džiaugiamės, kuomet Dievas maldos metu išgydo slogą. Pasirenkime didesniems dalykams! Stiprinkime savo tikėjimą Jėzumi, kad galėtų įvykti kur kas didesni dalykai! JIS vis dar tas pats, vakar, šiandien ir visą amžinybę.
JIS galingas, stiprus, gydantis, džiuginantis, savo veikimu visiems keliantis nuostabą, „nenuspėjamas”, kupinas meilės, malonės ir jėgos.
JIS prašo, jog mes JO neapribotume, bet leistume JO galiai vystytis. JIS laukia mūsų, kad mes pagautume JO jėgą, kaip kad mokiniai Sekminių dieną. Pažvelkime į Jėzų, tikėjimo pradžią ir pabaigą, ir leiskime sau patikėti kažkuo „daugiau”! Tegul niekas nesibaigia su malda, melskimės ir toliau, kol Jėzaus šlovė mus pagaus. JIS to norėtų.
Dėkoju, Jėzau! Tu nesi silpnas, apgailestaujantis Dievas, Tu esi galinga jėga visatoje. Meldžiame Tavęs, sekame Tavimi ir laukiame Tavęs kupini vilties bei pasitikėjimo. Tu nenuvilsi mūsų, bet pripildysi mus Savąja galia. Ačiū!!!