Jėzus paklausė:
„Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra miręs, o miega.”
Evangelija pagal Morkų 5, 39
Vienas iš sinagogos vyresniųjų atėjo pas Jėzų: Mano vaikas miršta! Ateik, pagydyk jį! Ir Jėzus nuėjo su juo. Priešais juos eidami žmonės galvojo: Kam begaišinti Mokytoją? Juk vaikas jau mirė. Jėzus padrąsino vyrą: „Nenusigąsk, vien tikėk!” Ir įžengė vidun. Namuose rado verkiančius ir raudančius žmones, tuomet tarė: Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra miręs, o miega. JIS išvarė visus lauk, pasiliko tik Savo palydovus ir tėvus. Tuomet JIS paėmė mergaitę už rankos ir sako: Sakau tau, kelkis! Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti.
Jėzus yra Viešpats, taip pat gyvenimo ir mirties. Dėl to JIS gali tarti: Nenusigąsk! JIS tiksliai žino, kaip ten yra su mirimu bei mirtimi; – JIS juk pats tai patyrė. Dėl to, kad žino JIS: Yra Prisikėlimas. Dėl to JIS gali sakyti: mergaitė tik miega.
Mes taip pat kartą mirsime. Bet Jėzus saugiai mus per tai perneš. Net ir mirdami mes būsime saugūs bei užtikrinti JO stipriose bei mylinčiose rankose. Tai bus taip, lyg miegotume. Visai nesvarbu, kas atsitiks su mūsų kūnu, jis tik kaip dėklas. Kaip gerai, gausime naują kūną ir tapsime panašūs į Jėzų.
Jėzui yra svarbu, kad mirimo ir mirties baimės mūsų neužvaldytų. Daugelis leidžia šiai baimei tūnoti kažkur giliai sieloje, o kuomet jie apie ją prisimena, dažnai išsigąsta ir juos tai išmuša iš vėžių. Mirties baimė laiko žmones supančiojusi visą gyvenimą. Net ir stipriuosius, kurie sako: Aš visiškai nieko nebijau! – net ir tie išsigąsta, kuomet patiems ateina laikas mirti.
Stipriausia ši baimė, mano nuomone, yra pas vieną žiniuonę. Ji žinojo, kokį atpildą gaus po mirties, nes ne per Jėzų ji tapo Dievo vaiku. Ji žinojo, jog laukia pragaras, amžinoji mirtis. Baisu darosi jau vien pabandžius pragarą įsivaizduoti! Daugiau – jokios šviesos, jokios meilės, muzikos, jokių spalvų, tik tamsa, vien depresija, jokio abipusio pripažinimo, tiesiog nieko…
Jėzus nori išgelbėti mus nuo mirties. Kiekvienas, kuris tik pasitiki JUO, bus išgelbėtas. Kiekvieną, kuris tik laikosi tvirtai į JĮ įsikibęs, JIS perneš per mirimą ir mirtį (o dabar dar ir per gyvenimą).
Tikrai, Jėzau, noriu glaudžiai prisišlieti prie Tavęs! Tu esi gyvenimo Viešpats ir niekas neregės mirties, jei tik bus Tava nuosavybe. Dėkoju, kad rūpiniesi manimi, net kai aš mirštu. Kaip gera būti Tavo vaiku!!