Pasninkas

„Ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.”
Evangelija pagal Matą 9, 15

Jono mokiniai atėjo pas Jėzų labai rimtu klausimu: „Visi pasninkauja, mes irgi. Bet tavo mokiniai nepasninkauja – kodėl?“ Jėzus jiems atsakė: „Vestuvių svečiai negali pasninkauti! Tai džiaugsmo šventė! Bet vieną dieną jie pasninkaus.“
Pasninkauti reiškia susikoncentruoti į Dievą, kai praleidžiame viską, kas įmanoma, kad ši koncentracija nebūtų sutrikdyta: nevalgome, negeriame, nežiūrime televizijos, nesinaudojame Facebook, telefonu, atsisakome kavos, alkoholio…
Yra trumpas tylos laiko pasninkas, gali būti kelias dienas trunkantis pasninkas, taip pat yra „dalinis pasninkas“, kai atsisakoma to, kas mus labiausiai kontroliuoja… Vaizduotei nėra ribų! Svarbu, kad mes siektume bendrystės su Viešpačiu, intensyvios bendrystės. Gal mums reikia Jo pagalbos, galbūt sergame arba neturime darbo, galbūt turime klausimą…
Mes nepasninkaujame tam, kad iškaulintume kažką iš Viešpaties. Tai ne joks ginčas. Mes negalime už pasninką nieko išprašyti iš Viešpaties. Tai ne auka, bet privilegija.
Jėzus palaimina mus pasninkaujant. Pasninkaujant nejaučiau Viešpaties itin arti emociškai, bet vėliau galėjau „perkelti kalnus“. Buvo gerai dieną išpasninkauti, o tada valgyti sočią vakarienę, kad atgaučiau jėgas, o tada fiziškai ir dvasiškai sustiprintam vesti namų grupelę. Atsitiko daug gerų dalykų! Taip, Viešpats laimina pasninką be išskaičiavimo, kai tai daroma kitiems, jog Dievas suteiktų valdžią ir autoritetą.
Pasninkauti reiškia atsisakyti. Atsisakyk pats sau suteikti kažką gero. Tu šiek tiek numirsi. Mūsų storas, riebus „Aš“ nemėgsta pasninko. Bet Viešpats mėgsta!
Turėtume pasistengti dažniau pasninkauti, kad mūsų nuoširdumas tikėjime būtų matomas Jam ir mums patiems. Tai padeda įveikti save ir atsikratyti godumo. Yra tiek daug dalykų, prie kurių mes taip pripratome, kad vargu ar galėtume be jų gyventi: kava, arbata, televizorius, telefonas, cigaretės, alus, maistas, saldumynai, tabletės… Jėzus nori mus išlaisvinti.
Kartais, bet tik kartais, JIS nori pirma išspręsti ir išgydyti kitas problemas, kurios yra mūsų godumo ir priklausomybės priežastis. Su mumis elgiamasi kantriai, o ir kiti negali mums pasakyti, ką turime daryti, o ko ne. JIS vienas yra Viešpats.

Ačiū, Jėzau! Tu esi arti manęs ir tai nuostabu. Nenoriu, kad mano godumas atitrauktų mane nuo to, kas tikrai svarbu. Aš ieškau tavęs visa širdimi.