Viešpats Dievas, Izraelio Šventasis, šitaip pasakė:
„Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti,
ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų jėga”.
Izaijo 30, 15
Tapdamas vis senesnis, tampi ir vis mažiau išdidžiu bei mažiau užsispyrusiu, o kartais – net kilniaširdžiu bei ramiu. Juk kiek kartų Dievas mus jau gelbėjo ir padėjo, – kam dar jaudintis??
Kuomet buvau jaunas, kovojau, stengiausi, viską dariau iš paskutinių savo jėgų, dabar, būdamas senas, turiu visą savo pasitikėjimą sutelkti į Viešpatį. O taip daug geriau! Nervams sveika! Tai jau nebe jaudulys, adrenalinas! Galiu išlikti ramus, nes JIS viskuo pasirūpins kur kas geriau, negu kad aš pats sugebėčiau!
Būdamas jaunas, turėjau kovoti dėl savo vietos gyvenime. turėjau kovoti dėl pripažinimo ir identiteto. Tada dar turėjau įvykdyti visus reikalavimus profesinėje srityje. Turėjau tiesti savąjį gyvenimo kelią išžengiant iš tėvų kelio. Tuomet aš turėjau, turėjau ir dar kartą turėjau.
Matyt, tuomet dar nežinojau daug apie Dievo, dangiškojo Tėvo meilę ir rūpestį. Dabar JĮ pažįstu kur kas geriau ir į visus kasdieninius rūpesčius bei poreikius galiu žvelgti ramiau: su JUO viskas einasi be jokio streso! Su JUO ateina ramybė ir saugumas. Su JUO gyvenimas įgauna dar ir ramybės polį. Kaip gerai tai veikia!!
Tai štai galiu sau sėdėti parke ant suolelio, leisti piktžolėms želti iki rytojaus. Galiu leisti žmonėms kalbėti tai, ką jie nori (jie juk visada blogai kalba vieni apie kitus). Galiu nuoširdžiai džiaugtis dėl savo berniukų, jų gebėjimais bei pasiekimais, gaunamu pripažinimu; – man nereikia baksnoti į tai, ko dar trūksta. Juk tai nuostabu!! Taip gera!! Tikrai, jeigu tik iš tikrųjų leistume Jėzui būti Viešpačiu!
Jėzus niekuomet manęs nenuvylė. O kiti žmonės – taip, o ir aš pats save dažnai esu pervertinęs. Esu žemai puolęs. Bet JAME yra paguoda, viltis, drąsa rytdienai, atleidimas, priėmimas, meilė ir tėviškas patarimas. Kaip gera gyventi su JUO!
Dėkoju Tėve! Tu tooooks geras man! Itin mėgstu tylias valandėles su Tavimi! Tu ne tik kalbiesi su manimi, Tu ir veiki. Tu rūpiniesi manimi. Tavyje iš tikrųjų esu saugus. Dėkoju už ramybę ir saugumą, dėkoju už tylą ir streso, šurmulio, kovų panaikinimą. Pagaliau aplankė ramybė. Dėkoju, jog padedi man tikėti.