„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!“
Evangelija pagal Joną 14, 1
Gyvename neramiais laikais. Gali atsitikti taip, kad mūsų širdis susipainioja. Tiek daug skirtumų, net tarp krikščionių, tiek daug benamių vaikų, tiek daug savižudybių! Tiek daug melo spaudoje, meluoja bažnyčios ir politikos atstovai, tiek daug neteisybės, alkio ir kančios!
Ar turime atsakymą? Ne. Mes nežinome, kodėl taip yra.
Mes patys nelabai žinome. Mes visi galime daryti tiek gera, tiek ir bloga!
Štai kodėl Jėzus nori gyventi mūsų širdyse, kad ji nebūtų nuolat supainiojama. JIS nori į mūsų neramią širdį atnešti ramybę ir to mums labai, labai reikia!
Ko JIS iš mūsų nori? JIS nori, kad mes Jį taip gerai pažintume, jog galėtume priimti viską iš Jo stiprios ir mylinčios rankos. JIS nori, kad mes tikėtume, jog JIS mumis pasirūpins ir ves. JIS nori, kad Juo pasitikėtume, tik Juo vienu.
Nieko nėra sunkiau, kaip viską atiduoti – savo paties logiką, protą, jausmus – ir žvelgti į Jį bei pasitikėti Juo chaotiškose situacijose.
Tada gelbsti tik jei elgiamės tarsi mažas vaikas, kurį neša tėvas. Aš užsimerkiu ir prisispaudžiu prie Jo. Jis yra stiprus, Jis paima mane ant rankų ir neša iki galo.
Į savo nesibaigiančius klausimus mes negauname atsakymų. Bet su Juo mūsų širdis nurimsta. Nes JIS yra Viešpats, kuris mumis rūpinasi. JIS kovoja už mus, jei mes Jam leidžiame ir nustojame kovoti patys. JIS mumis pasirūpina, kai mes nebegalime pasirūpinti savimi patys. JIS vis dar šalia, net jei visi mus palieka. JIS yra ištikimas, net jei aš pats neištikimas. JIS visada yra Viešpats, JIS visada man geras! Todėl patikiu Jam save ir randu ramybę prie Jo širdies.
Tikėk Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi, Gelbėtoju!!! Visiškai Jam save patikėk, su visais sunkumais, naštomis ir rūpesčiais. JIS visa tai sutvarkys!
Taip, Jėzau, Tavimi galiu pasitikėti! Tavyje mano nerami širdis randa ramybę ir taiką. Aš ne visada supranta, kas vyksta, ir tai mane slegia. Bet Tu viską žinai ir žinai kelią!!! Ačiū!!!