Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą,
kas neina nusidėjėlių keliu
ir nebendrauja su pašaipūnais,
bet VIEŠPATIES įstatymu džiaugiasi
ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį.
Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens,
duodantis vaisių laikui atėjus,
tas kurio lapai nevysta.
Psalmė 1, 1-3
Kaip galime įsivaizduoti šventąjį? Jėzus vakar paklausė manęs šio klausimo. Trumpam užmerkime akis ir spontaniškai apibūdinkime, kaip įsivaizduojame šventąjį, arba kokie kaip šventieji norėtume būti mes.
Prašau, negudrauk! Antraip nebus jokio smagumo!
Manau, kad taip, kaip aš spontaniškai įsivaizduodavau šventąjį, daugelis kitų irgi įsivaizduoja: jis sėdi palinkęs virš Biblijos ir valandas ją studijuoja. Jis nuolatos meldžiasi ir pasninkauja. Todėl yra plonas kaip asketas. Viskas, ką jis sako, yra prisotinta Dvasios ir pilna išminties. Nuodėmė ir malonumas jam svetimi. Jis tarsi Jonas Krikštytojas, kuris gyveno atsiskyręs dykumoje.
Daugelis siekia tokio idealo ir į savo kasdienį darbą žvelgia kaip į kliūtį ir nepatogumus, kurie sustabdo juos nuo jų tikro dvasinio pašaukimo. Egzistuoja įtampa tarp kasdienės monotonijos ir nepatogumų bei dvasinio darbo troškimo ar atskirties.
Kai supratau, kad taip mąstau, pagalvojau: o ką sako Biblija ir Jėzus? Ir tada prisiminiau tikėjimo didvyrius.
Jėzui buvo apie 30 metų, kai Dievas Jį pakvietė. Prieš tai jis 15–20 metų dirbo dailide savo tėvo Juozapo kompanijoje ir gyveno su tėvais. Visi mokiniai, kuriuos Jis pašaukė, buvo darbininkai – žvejai, muitinės pareigūnai ir t. t. Mozė 40 metų ganė dykumoje avis. Paulius misionieriaudamas visada gamino palapines, kad užsidirbtų pragyvenimui ir niekieno neapsunkintų.
Kasdieniame gyvenime Dievas šlifuoja mūsų charakterį. Jis leidžia visus nedidelius, erzinančius sunkumus, taip pat ir dideles problemas, kad mūsų charakteris ir tikėjimas augtų. JIS puikiai mato, ar kasdienybėje mums tikrai rūpi tiesa, ar mes grąžiname skolintus dalykus ir sumokame sąskaitas. JIS mato, ar mes keikiamės, jei kažkas negerai. JIS mato, ką mes darome vakarais po darbo.
Tik tada, kai charakteris yra subrandintas, Dievas gali pakviesti tarnauti Jam. Prieš tai viskas yra apmokymai. Po to reikia labai saugotis, ar gyvenime atiduodi šlovę Jėzui ar sau…
Jėzus stato savo bažnyčią panaudodamas kasdienius dirbančius žmones. Savo liudininkais JIS nori praktiškų žmonių, išbandytų kasdieniame gyvenime. JIS patvirtina jų liudijimą.
Ačiū, Jėzau! Tu iškentei šį kasdieninį trivialumą, nors turėjai didelį pašaukimą. Padėk man susidoroti su mano kasdiene monotonija taip, kad tai Tave pagarbintų! Ir suteik man džiaugsmo! Taip, noriu pagerbti tave kasdieniame gyvenime.