„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.”
Evangelija pagal Joną 14, 6
Mūsų mąstymas dažnai yra visiškai apibrėžtas. Mes manome, kad kelias pas Dievą arba į laimę, kelias į sveikatą ir visa kita yra metodo klausimas. Kaip tai galiu geriausiai pasiekti? Ir mes negalime įsivaizduoti, kad šitas kelias – tai žmogus, o ne metodas.
Galbūt korumpuotose šalyse žmonėms sekasi geriau. Jie žino, kad be ryšių nieko nepasieksi.
Iš mokinių tai turbūt geriausiai suprato Jonas, nes per Paskutinę Vakarienę jis ilsėjosi ant Jėzaus peties. Biblijoje apie jį sakoma: „Jis yra mokinys, kurį VIEŠPATS myli.“ Visi kiti ieškojo principų, metodų, rūpinosi reikalais.
Jėzui rūpi žmonės, gyvenimas, santykiai.
Štai kodėl Dievas visada juokiasi iš tų, kurie ieško teisingų maldos formulių ir žodžių. Jei tik rado naują formuluotę, kaipmat išbandys. Tačiau svarbu tik viena: kaip Marijai sėdėti prie Jėzaus kojų.
Svarbiausia mūsų santykiai yra kaip vitaminas. Mūsų santykiai su Jėzumi yra raktas į „sėkmingą maldą“. Jei esame viena su Juo, tada galime prašyti ko norime, Jis duos. Kaip galėtų Viešpats mums, Jį mylintiesiems ir prisiglaudusiems prie Jo krūtinės, atsakyti? JIS negirdi mūsų įmantrių žodžių, nemato, kiek mes kamuojamės su ritualais, bet JIS negali atsakyti tam, kuris Jį myli.
Jei senelis pasisodina savo mylimąjį anūką ant kelių, jis nieko negali jam atsakyti. Seneliui dėl jo pernelyg skaudėtų širdį! Jo širdis suminkštėja ir jis pamiršta visus savo principus. Jei anūkas toli, senelis gali atmesti prašymą, bet jei mažasis glaudžiasi artyn, niekada.
Taip ir mes norime ieškoti Jėzaus kaip asmens, o ne kaip abstrakčios tiesos. Mes nenorime šaltų, užsispyrusių principų ir įstatymų, bet Jėzaus gailestingumo. Nenorime šabloniško gyvenimo, bet gyvenimo pilnatvės.
JIS atidaro mums duris į dangaus turtus: gijimą, globą, darbą, prasmingą gyvenimą, ramybę su Dievu ir harmoniją, džiaugsmą ir naują širdį. JIS yra Viešpats. JIS yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Ačiū, Jėzau, kad radau Tave! Dabar noriu būti labai labai arti Tavęs! Kadangi Tu mylėjai mane net ir tuomet, kai dar buvau nusidėjėlis. Tu atleidai man,, Tu duodi man gyvenimą, Tu mane saugai, Tu nutraukei prakeiksmą – Tu esi mano, o aš Tavo. Taip, aš Tave myliu.