Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
Evangelija pagal Matą 7, 25
Fundamentalistas tapo krikščionims keiksmažodžiu. Tai reiškia bekompromisiškumą esminiais klausimais. Bet dažnai tai tiesiog reiškia priešiškumą kitokiai nuomonei. Daugelis kalba ir elgiasi štai taip: jei turi kitokią nuomonę nei aš, esi kairysis arba dešiniųjų ekstremistas, konservatorius, fundamentalistas ir t. t. Su šiais žmonėmis galima kalbėtis tik šiurkščiai, jie yra įsitikinę savo nuomone apie laisvę ir liberalumą. Toks jausmas, kad jei pasipainiosi jų kelyje, tai jie tave tiesiog perrėks.
Tačiau iš tikrųjų „fundamentalistas“ yra geras žodis. Tai reiškia, kad turime tvirtą pagrindą, Jėzų. Tai yra mūsų tikėjimo priežastis ir JIS yra mūsų tikslas.
Mes, krikščionys, linkę puoselėti savo požiūrį į įstatymą ir labiausiai norėtume, kad jis taptų universalus visiems žmonėms. Bet taip nevyksta.
Dievo Dvasia įrašo savo įstatymą į mūsų širdis, kad mes sunkiai jai pasipriešintume. Mums sunku meluoti, sukčiauti ir daryti viską, kas prieš Dievą. Šventoji Dvasia stebi mus. Ir jei mes nusidedame, Tiesos Dvasia iš karto mus apkaltina, ir mums einasi blogai tol, kol vėl nepriimame Jėzaus atleidimo. Mums reikia įstatymo ne knygose, bet širdyje!
Mes taip pat negalime primesti savo žinių kitiems, tegalime liudyti apie gerus Dievo įsakymus.
Perskaičiau straipsnį laikraštyje. Žurnalistai aplankė „fundamentalistę“ ir buvo nustebę, kokia šilta ir draugiška ši moteris. Jie parašė labai šiltą, geranorišką straipsnį apie susitikimą. Atsirado apie 1700 komentarų, taigi labai daug. Aš perskaičiau 50 ar 60. Beveik visi jie buvo vienodi. Tvyravo didžiulė alergija viskam, kas krikščioniška, žmonės jaudinosi dėl mažiausių dalykų, daug kas buvo neteisingai suprasta arba išbraukta iš konteksto. Iš kur kilo ši alergija? Tikriausiai komentatoriai turi ne kokios patirties su įstatymiškais krikščionim ir viską dabar išklojo. Kaip gali vaikai tikėti, jei tėvai tik ginčijasi ar netgi išduoda vienas kitą? Jei tėvai meluoja ir tikėjimas tėra vien fasadas? Vaikai tai greitai pastebi ir greitai atsisako tokio įstatymiško tikėjimo.
Džiaugiamės, kad turime gyvą pamatą, Jėzų Kristų. Ant Jo mes galime kurti savo gyvenimą. JIS atlaiko, kai siaučia audros. Mes norime perduoti šį gyvenimą kartu su Jėzumi, bet ne mirusį įstatymą. Mes meldžiamės už mūsų vaikus! Bet mes nenorime jiems grasinti tikėjimu, varyti baimę ir priversti.
Ačiū, Jėzau, tikėjimas išlaisvina! Mums nebereikia įstatymų, nes Tu esi mūsų širdyse. Mes norime gyventi su Tavimi ir spinduliuoti Tavo gerumą. Mums nereikia ginčytis ar rėkti. Bet mums reikia Tavęs ir tik Tavęs!