„Krykštauk ir džiaukis, Siono dukterie! Juk štai ateinu gyventi tarp jūsų, tai VIEŠPATIES žodis.”
Zacharijo knyga 2,14
Vienas laimingiausių žmonių, kokius man teko matyti, buvo sesuo E. Ji jau seniai mirė ir yra su savo Viešpačiu. Likus kelioms dienoms iki jos mirties gavau jos nuotrauką su sveikinimu. Negalėjai matyti, kad ji buvo visiškai išsekusi nuo vėžio ir nebeturėjo jėgų atsikelti. Tačiau galėjau įžvelgti spindintį veidą, kuriame visiškai atsispindėjo Viešpaties šviesa. Štai koks nuostabus mūsų žinios dalykas: Jėzus įveikė mirtį, skausmą, nelaimę, ligą, tiesiog viską! Jo vaikas nugalėjo!
Taip, net ir mirtyje atsiskleidžia Viešpaties galybė ir šlovė. Sesuo E. buvo tiesiog laiminga, ir tai be morfijaus. Ji tada, kaip ir dabar danguje, spindėjo džiaugsmu.
Mes irgi galime turėti tokį Viešpaties buvimą. Galime turėti šią meilę ir šlovę, džiaugsmą ir šviesą savo širdyse. Juos galime patirti nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
Todėl kasdien ir tyliai, ir garsiai nusiteikiu šlovinti Viešpatį, būti su Juo, priimti Jo meilę, gauti atleidimą bei apvalymą ir tarti žodį už kenčiančius. Tai gražūs, pilnatviški laikai, kurie kartais beveik nesibaigia.
Tikiu šiuo Viešpačiu. Ne į teisingą Biblijos aiškinimą (nors tai taip pat svarbu). Bet santykis su Jėzumi yra tai, kas daro krikščionį krikščioniu. Jis mane taip myli! Jis trokšta su manimi kalbėtis! JAM patinka man dovanoti dovanas! Ačiū Tau, Viešpatie!
Taip, Jėzau, Tu esi nuostabus! Kartu su Tavimi galiu viską įveikti, nes Tu esi stiprus ir stovi šalia manęs. Dėkoju Tau už džiaugsmą, kurį įdėjai į mano širdį. Dėkoju Tau už tikrumą, už meilę, už ramybę! Taip, Tu tikrai esi nuostabus!