Kaip tėvas pasigaili vaikų,
taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.
Psalmių knyga 103, 13
Mūsų Dievas nori būti mūsų Tėvas. JIS nenori būti toks Dievas, kuriuo tik iš tolo galima žavėtis, garbinti ir gerbti. JIS nori būti arti mūsų ir dalyvauti visose mūsų gyvenimo srityse kaip mylintis, kantrus, draugiškas, geranoriškas Tėvas. JIS nori saugoti mus kaip galingas, visagalis Viešpats. JIS nori mums padėti ir visada stovėti mūsų pusėje kaip kareivijų Viešpats. JIS yra malonus, gailestingas, lėtas pykti ir visada pasiruošęs atleisti. Taip, toks yra mūsų Tėvas.
JIS yra stiprus ir šventas, visagalis ir visažinis. Mes turime JĮ gerbti. JIS yra šventas; – mes esame tik dulkės. Mes turėtumėm bijoti JĮ liūdinti, įžeisti ir neturėtumėm žaisti su JO malone.
Mums nereikia JO bijoti. Nes JO meilė mūsų širdyse nepalieka vietos baimei. Jei mes JĮ pažįstame, mes nebijome JO. JIS gi myli savo vaikus! Jei mes dar JO asmeniškai nepažįstame, tas neapibrėžtumas, nežinomybė mums įvaro baimės: Koks JIS? Ar JIS myli mane? Ar JIS man tikrai atleido? Ar JIS tikrai nepaperkamas Teisėjas, kuris žino visas mano mintis ir jas kreipia? Kol mes dar nepažįstame Dievo kaip mūsų Tėvo, mes JO bijome. Baimė ir pagarba – tai du skirtingi dalykai. Dievas nemėgsta, kai JO vaikai JO bijo.
Mes norime gyventi Dievo malonėje. JIS gailestingas mums, mūsų darbams, mūsų abejonėms, baimėms, rūpesčiams ir problemoms. JIS yra čia kaip Padėjėjas, Gelbėtojas ir Draugas. JIS yra Tėvas, kuris viskuo rūpinasi ir Savo vaikus gausiai aprūpina. JIS myli mus, sako mums TAIP, atleidžia mūsų kaltes ir visur mums padeda.
Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad Tu nepalieki manęs! Tu žiūri į mane mylinčiomis Tėvo akimis, atleidi man ir padedi. Tu esi man draugiškas, geras, malonus ir gailestingas. Koks aš laimingas, kad Tave radau!!