„Juk viena diena Tavo kiemuose vertesnė
už tūkstantį bet kur kitur.
Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,
negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse.
Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas;
JIS teikia malonę ir garbę.“
Psalmyno 84, 11-12a
Man dar pažįstama, kokie yra nedorėlių namai. Ten nebenoriu daugiau! Pažinau savo Dievą; JIS yra mano saulė ir skydas. Niekada daugiau Jo į nieką neiškeisčiau!! Man nebereikia stovėti visų priekyje; esu laimingas, jei galiu būti šalia Jo, Jo kiemuose. Būsiu laimingas, kai ateis diena, kuomet galėsiu stovėti prie Jo namų slenksčio, – kuo gi esu užsitarnavęs sėdėti prie vieno stalo su Juo?!
Viena diena toli nuo Dievo yra prarasta diena, be saulės ir skydo. Tūkstantis dienų be Jo, – kaip galėčiau tai išgyventi?! Be vilties, be Jo palaikymo, paguodos, be Jo Dvasios, Kuri mane pildo dangiškuoju džiaugsmu. Ilgiuosi Viešpaties. Norėčiau būti dar arčiau Jo. Dirbant, vaikščiojant, užmiegant ir prabundant, – visada norėčiau būti su Juo. Nes JIS yra mano gyvenimo, mano širdies saulė!
Ačiū, Jėzau, kad esi šalia! Tu man vadovauji ir tvirtai laikai savo švelniose rankose! Kur turėčiau dingti, jei neturėčiau Tavęs?! Kaip turėčiau gyventi be Tavęs?! Tu esi mano saulė, kuri mane šildo ir įkvepia gyvenimui. Ačiū, kad Tu turi man vietą – savo kiemuose, prie savo namų slenksčio. Nesu benamis, Tavyje – mano namai!