„Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs,
nes pas Tave ieškau prieglobsčio.
Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos,
kol praeis šėlstančios audros.
Šaukiuosi Dievo Aukščiausiojo,
Dievo, kuris manimi rūpinasi“.
Psalmyno 57, 2-3
Dovydas buvo vėl eilinį kartą dideliuose sunkumuose. Karalius Saulius norėjo jį nužudyti. Bet Dovydas žinojo Aukščiausiojo adresą, ir kreipėsi ten. Dievas yra aukščiausia instancija, kuri viską nusprendžia, – tai Dovydas gerai žinojo. Todėl darė tai, ką galėjo – šaukėsi Dievo, kad Šis veiktų ten, kur jis pats jau neturėjo įtakos. Dovydas nurimo ir rado užuovėją Jo sparnų šešėlyje – Dieve, nepaisant sunkumų, jis jautėsi visiškai saugus. Taip tolesnėse psalmės eilutėse rašoma:
„Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima;
giedosiu ir šlovinsiu tave!
Pabusk, mano siela!
Pabuskite, arfa ir lyra!
Aš pažadinsiu aušrą.
Tautose dėkosiu Tau, Viešpatie,
giedosiu Tau šlovės giesmę tarp pagonių.
Juk Tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis“.
Dėkojimas „stumia šėtoną į medį“!! Bandykime ir mes sunkumų metu kreiptis į Viešpatį ir Jam atnešti savo gyrių bei padėką. JIS yra šalia!!!!
Ačiū, Tėve, Tu niekuomet nepalieki vieno!! Net jei aš pats kaltas dėl savo sunkumų, TU man padedi. Nes Tu myli ir visada palaikai mane. Tave noriu šlovinti, Tau dėkoti!!!