„Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“
Luko 22:31-32
Petras tris kartus išsižadėjo Jėzaus. O paskui karštai verkė, nes išdavė savo mylimą Viešpatį. Tačiau vėliau Jėzus jį pasikvietė pas save ir tris kartus paklausė: Ar myli mane? Petras tris kartus atsakė: Taip, tu žinai, kad aš tave myliu! Tada jie vėl buvo viena, ir Petras buvo laimingas! Jis galėjo tarnauti Jėzui ir pamiršti apie save! Jėzus juo rūpinosi.
Kartais jaučiamės kaip Petras: visiški nevykėliai. Velnias mus taip supainiojo, kad nebežinome, ką daryti, ir sakome bei darome pačias kvailiausias kvailystes. Mūsų tikėjimas panašus į mažą mirgančią žvakę vėjyje. O sąžinė dėl mūsų nesėkmių kankina mus dieną ir naktį. Dabar viskas baigta su Jėzumi! Dabar Jis nebegali manęs mylėti, nebegali manęs reikalauti, nebegali būti su manimi! O man taip reikia Jo, Jo artumo, Jo paguodos, Jo ramybės!
Visi pažįstame šią baisią būseną, kai jaučiamės visiškai Dievo pasmerkti, visiškai toli nuo Viešpaties, be galimybės sugrįžti. Kaip ir Petras, galime karštai verkti.
Tačiau Jėzus jau prieš 2000 metų žinojo apie šią situaciją ir vis tiek pasakė: Aš mirsiu už tave čia, ant kryžiaus, kad tavo kaltė būtų išpirkta ir tu galėtum gyventi! – Taip, Jis pasirinko tave, nors žinojo, kaip tu elgsiesi! Tai yra meilė, tikra meilė!
Ir jei dabar, šią akimirką, esate tokioje situacijoje, prisiminkite: Viešpats meldžiasi už jus! Jis nori, kad jūsų tikėjimas sustiprėtų, kad „klaidingas” tikėjimas taptų teisingas, kad labiau pasitikėtumėte Juo, net ir tamsoje! Ne velnias tars paskutinį žodį, bet Jėzus. Jis meldžiasi už jus dabar!
Ir todėl tavo tikėjimas neužges ir nenueis veltui.
Ačiū Jėzui, kad mane laikei! Taip, man dabar nesiseka, bet Tu esi šalia ir meldiesi už mane! Tu esi tas, kuris mane atpirko, atpirko ir saugiai nuves į tikslą!