Dievo aprūpinimas

„VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius ir saugo tą,
kurio keliu džiaugiasi.
Nors ir sukluptų, jis neliks gulėti,
nes VIEŠPATS padės jam atsikelti.
Buvau jaunas ir pasenau,
tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo,
nei Jo vaikų, prašančių duonos.
Teisusis visada dosniai kitiems duoda ir skolina,
o Jo vaikai yra tikra palaima.“
Psalmyno 37, 23-26

Dievas mums pažadėjo: maistą, apdarą ir stogą virš galvos. Tuo mes galime tvirtai tikėti bei remtis. JIS nepažadėjo mums 3 prabangių automobilių, baseino sode ir 28 darbuotojų. Tačiau būtinus dalykus pragyvenimui Dievas mums garantuoja. Net jei mes ir suklumpame savo tikėjime arba profesijoje, JIS palaiko mus ir niekada nepalieka; mes neprapuolame, bet esame Jo stipriose rankose. JIS daro mus stipresnius nei anksčiau! Dievas gali panaudoti visus dalykus, kad priartėtume prie Jo širdies ir vis labiau gyventume viską priimdami iš Jo rankos – tai Jo tikslas. Kartais mes užsispyrę ko nors laikomės, nesvarbu, kiek mums tai kainuoja. Mums atrodo tai gyvybiškai svarbu. Bet Dievo keliai yra kitokie, Jis turi apie mus kitas mintis ir todėl sugriauna tai, kad mes taptume laisvi naujiems keliams ir užduotims. Geriau būkime atviri Dievo mintims ir keliams! JIS visada žino išeitį, kad tik mes visada klausytumėmės Jo balso! Dievas mus pažįsta, žino mūsų nepaslankumą klausytis, ir vis tik JIS veda mus, – JIS turi tam visą galią. Todėl psalmistas rašo:
„Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir Jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,
pasitikėk Juo, ir Jis tau padės.“ (eil.4-5)

Ačiū, Viešpatie! Tu juk niekada manęs nepalikai; niekada nepražiopsojai, kai reikėjo manimi pasirūpinti. Tavo stipriose rankose yra visa pilnatvė ir Tu mielai dovanoji! Kartais Tu nelaiminti, kad ištirtum mane, o kartais su kaupu apipili savo dovanomis. Bet aš visuomet esu Tavo mylinčiose rankose.