„Džiaukitės viskuo, ką įsigysite jūs ir jūsų šeimos, kuo Viešpats, jūsų Dievas, jus palaimins.”
Pakartoto Įstatymo 12:7
Dažnai mąstome pagal principą arba tai/arba tai: arba Dievas tai padarė, arba mes tai padarėme. Arba Dievas gydo ligą, arba gydytojas ir vaistai. Arba padėjo žmogus, arba malda …. Taip dažnai būna: arba-arba. Tačiau pas mus yra kitaip, čia galioja abu/ir. Dievas padėjo, o žmogus taip pat atliko savo vaidmenį.
Tada mums nebėra sunku. Nekyla klausimas, ar turėtume visiškai pasitikėti Dievu, ARBA ką nors daryti patys. Turime visiškai pasikliauti Dievu ir stengtis taip, tarsi viskas priklausytų nuo mūsų. Dažnai Dievas padaro tik tiek, kiek mes patys padarome. Jei mes tingime, Jis taip pat. Jei mes nenorime vaistų, Jis taip pat nenori mums duoti dvasinių vaistų.
Jei darome, ką galime, Dievas mielai suteikia savo palaiminimą ir padaro tai, kas mums atrodo sunku.
Žemės ūkis priklauso nuo lietaus. Niekas neauga be vandens. Ūkininkas turi kruopščiai įdirbti žemę ir kruopščiai dirbti, o Dievas turi siųsti lietų ir saulę, kaip ir dera. Dažnai būdavo Dievo nuosprendis, užkertantis kelią lietui. Dėl to žemėje visada kildavo daug sunkumų. Šiandien šios priklausomybės tiek daug nematome, matome priklausomybę nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, oro taršos. Ir problemų sprendimas atitinkamai skiriasi. Tačiau neatrodo, kad žmonija sėkmingai spręstų problemą.
Mes norime ieškoti Dievo veido ir kartu su Juo formuoti savo gyvenimą, o mūsų darbas taip pat turėtų būti atliekamas kartu su Juo. Norime pasikliauti Jo palaiminimu, nes Jis su mumis galvoja gerai! Jis turi bausti už nuodėmę, bet Jis mielai atleidžia savo vaikams ir laimina jų darbus.
O kai derlius bus surinktas į klėtį, džiaugsmingai švęskime šventę ir dėkokime savo Viešpačiui. Galvokime ne tiek apie savo darbą, kiek apie Jo dalį sėkmėje. Arba kas lengviau: arti ar leisti lietui lyti?
Ačiū Tau, Jėzau, kad laimini mano darbą! Tau patinka būti su manimi, kalbėtis su manimi ir padėti man visuose dalykuose. Ačiū, kad esi čia!!!!