„O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus To, Kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
Pirmas Petro laiškas 2, 9-10
Nežinau, kokioje situacijoje esi, žinau tik viena: Tu radai Dievo gailestingumą! Nežinau, kokie Dievo keliai su Tavimi, bet žinau: JIS Tau gailestingas!!! Tu radai Dievo gailestingumą; tai – neįkainojama; Jo Žodis, kurį Jis Tau davė, galioja amžinai! JIS nemeluoja ir nekeičia nuolat savo nuomonės. Jei kartą radai Jo malonę, tuomet JIS liks Tau visą laiką maloningas ir gailestingas. Gali būti, jog Tu eisi savo keliais ir įsivelsi į kokius nors šėtono tinklus. Tačiau nepaisant to, JIS yra su Tavimi ir laukia Tavęs grįžtančio, kad vėl galėtų priimti į savo glėbį. Savo gailestingumu Jis ištraukė mus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. JIS priėmė mus kaip savo vaikus; taip, kaip savo sūnų Jėzų. Jei JIS Karalius, tai mes – Karaliaus vaikai. Jei JIS – Aukščiausiasis Kunigas amžiams, tai mes čia esame Jo kunigai ir užtarėjai visiems kitiems žmonėms. JIS mus atpirko ir padarė savo nuosavybe ne todėl, kad esame tokie geri, bet kadangi mums reikalingas Jo gailestingumas. Mes turime skelbti ne savo gerus, bet Dievo didžius darbus!
Ačiū Tėve, kad padarei mane princu. Bet tai tikrai ne mano asmeninis nuopelnas – tai vien dėka Tavo gailestingumo. Ačiū, kad teiki man savo Dvasią, kad galėčiau ir gyventi kaip princas! Ir kaip princas būčiau Dievo užtarėjas! Ačiū Tau už Tavo gailestingumą – naują kiekvieną dieną. Tu esi mano vilties šaltinis! Tu gelbėji ne tam, kad vėl atmestum. Tu esi Dievas, kuris myli savo vaikus!
Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę!!!!!!