MALONĖS SOSTAS

„Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.”
Laiškas Hebrajams (Žydams) 4, 16.

Man nepaprastai patinka ši eilutė! Ji taip stipriai mane priartina prie Jėzaus! Skaitydamas ją galiu be vargo išlieti savo širdį Jam ir vėl eiti toliau per dieną su dėkinga širdimi!
15 ir 16 eilutėse rašoma: ,,Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.”
Kai kurie broliai nebemano, kad Jėzus kadaise buvo žemėje ir išgyveno visas pagundas. Jie galvoja apie Šventąjį, kuris dabar sėdi soste ir atidengia kiekvieno menkiausią nusižengimą. Taip mąstydami jie nebeturi malonės ir nebesigaili savo brolių ir seserų. Ypač greitai tada atsiranda  nuteisinimai ir pasmerkimai! Džiūgauja tik velnias.
Jėzus turi malonės man, nors  pažįsta mano gyvenimo kiekvieną smulkmeną. Kiek daug Jis man padėjo! Kai tik pradėjau sekti Jėzumi: visur nepadoriai eldavausi, patekdavau į bėdas, buvau surištas nuodėmės buavu nusidėjelis. Jo charakteris tikrai dar nebuvo persmelkęs manojo, todėl dažnai buvau našta brangiems bičiuliams krikščionims. Tačiau, Jėzus žinojo mano kelią ir manęs pasigailėjo. Jis žinojo, kad kada nors bus geriau! Taip ir atsitiko, žingsnis po žingsnio turėjau mokytis, o Jėzus visą laiką mane vedė. Jis visą laiką man viską atleidsdavo, tuo tarpu aš buvau labai maištingas, nepaklusnus, nekantrus, kartais net bjaurus, kartais visiškas savanaudis, kartais rūstus, piktas…… Ir vis dėlto: JIS turėjo viltį ir ėjo kartu su manimi.
Prie Jo sosto radau gailestingumą ir malonę. Todėl ir aš noriu būti gailestingas ir savo broliams, ir savo seserims. Kaip gera, kad Jėzus myli mus tokius, kokie esame, ir eina kartu su mumis šiuo keliu! Jis tikrai turi mums didžiulę viltį, nes jau žino kelio pabaigą. Būkite tikri Juo! Būkite tikri, Jo sostas malonės ir gailestingumo!

Taip, Jėzau, Tu tikrai mane myli! Ne tik geromis dienomis, bet ir tada, kai esu nepaklusnus ir piktas. Ačiū Tau, per sunkumus Tu pakeli mane ir nešioji! Dėkoju Tau, kad pas Tave, prie Tavo sosto, randu gailestingumą ir malonę!!!!