„Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui“.
Evangelija pagal Luką 18:27
Turtingas jaunuolis paklausė Jėzaus, kaip galėtų įgyti amžinąjį gyvenimą. Jėzus paklausė jo ar laikosi įsakymų, o šis atsakė, kad laikosi visų įsakymų. Tačiau Jėzus pasakė, kad jam dar trūksta vieno dalyko: parduok viską, ką turi, ir sek paskui mane! Tuomet vyras labai nuliūdo, nes buvo nepaprastai turtingas. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: Kaip sunku žmonėms, kurie daug turi, įeiti į Dievo karalystę! Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos akutę, negu turtingam žmogui įžengti į Dievo karalystę. Žmonės klausė: kas tada gali būti išgelbėtas? Jėzus jiems atsakė: Žmonėms neįmanoma, bet Dievui įmanoma!
Petras tarė: Jėzau, mes viską palikome ir sekėme paskui Tave! Jėzus jam atsakė: Kiekvienas, kuris dėl Dievo karalystės paliko namus ar žmoną, brolius, tėvus ar vaikus, gaus už tai daug kartų daugiau net ir šiuo laiku ir amžinajame gyvenime. Petras atsakė: Jėzau, mes viską palikome ir sekėme paskui Tave!
Bauginančiai tiesmukas atsakymas.., Tačiau Jėzus iš tiesų yra toks griežtas. Jis pats mums parodė, ką tai reiškia. Jis paliko dangų su visa savo šlove ir tapo žmogumi, gimė šaltame, tamsiame tvartelyje. JIS buvo žmonių tarnas, rūpinosi jais nesirūpindamas savimi. Jis kentė alkį, troškulį, šaltį ir karštį. Galiausiai Jis buvo nukryžiuotas ir palaidotas.
Ir vis dėlto Dievas, Tėvas, visada Jį viskuo aprūpindavo. Ir net mirus Jis Jo nepamiršo, bet vėl prikėlė Jį gyvenimui. Jėzus paliko Tėvą danguje, bet žemėje rado daug draugų, kurie net norėjo už Jį atiduoti gyvybę. Jis niekada nebuvo vienišas, tik ant kryžiaus, kai prisiėmė ant savęs žmonijos kaltę. Jis gyveno tokį radikalų gyvenimą.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu viską prisiėmei ant savęs dėl manęs, kad mane atpirktum! Dabar noriu atiduoti Tau savo gyvenimą, automobilį, butą, pinigus, vaikus. Viskas, ką turiu, priklausys Tau.