„Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose…”
Malachijo 3:10
Kaip turime elgtis su dešimtinėmis? Daugelis krikščionių dešimtąją savo pajamų dalį skiria bažnyčiai ir sako: Dievas taip liepė. O kiti sako: tai tik įstatymas iš Senojo Testamento, dabar mes laisvi nuo įstatymo! Na, ar turėtume duodi dešimtinės, ar mums nebereikia mokėti dešimtinės?
Dievo atsakymas skiriasi nuo to, ką mes manome.
Nuo neatmenamų laikų žmonės aukojo Dievui aukas, dėkodami ar norėdami užtvirtinti, kokį nors prašymą. Atrodo, kad „genetiškai” norime ką nors atnašauti savo Dievui. Dar prieš priimant dešimtinės įstatymą Abraomas davė dešimtinę Salemo karaliui Melkizedekui. Jėzus niekada nesakė nieko blogo apie dešimtinę, bet buvo prieš tokį įstatymą, kad davimas dešimtinę yra išsigelbėjimo būdas, t. y. kad esame išgelbėjami laikydamiesi įstatymo. Jėzus nori, kad Dievo įstatymas būtų įdėtas į mūsų širdis, kad jis neliktų tik popieriuje.
Jėzus visada buvo labai dosnus, o mes turime atspindėti Jo charakterį, todėl taip pat būkime dosnūs. Ir tai turėtų išspręsti dešimtinės klausimą: Tai nebėra klausimas!
Bet kokiu atveju neteisinga nuolat skaičiuoti skaičiuotuvu, bijant Dievui duoti per mažai ar per daug. Baimė, kad Dievas nubaus, jei duosime Jam per mažai arba apgausime. Šios įstatyminės priežasties dėl dešimtinės mokėjimo pas mus niekada neturi būti.
Taip pat neteisinga, jei manome, kad mūsų pinigai priklauso tik mums. Mes patys priklausome Viešpačiui, įskaitant ir mūsų pinigus Taigi turėtume leisti savo pinigus taip kaip Jis nori, o tai reiškia – turime būti dosniais!
Kyla klausimas, ar dešimtinės užtenka, ar turėtume duoti daugiau. Bet visada taip, kad mums patiems nieko netrūktų, kad mūsų vaikai nebūtų alkani ir kad nesusidarytų skolų (Dievas niekada nenori skolų).
Jėzus dažnai sako: „Tebūnie taip kaip jūs tikėjote”. Taigi Jo atsakymas į šį klausimą apie dešimtinę yra toks: Ar tikite, kad Jis nori jūsų dešimtinės ir su džiaugsmu ją atiduodate, tada Jis jus palaimins ir džiaugsis jumis. Jei tikite, kad tai tik įstatymas, ir mielai duodate neskaičiuodami, Jis jus irgi palaimins!
Ačiū Tau, Jėzau, Tu esi toks dosnus man! Net jei ne viską darau teisingai ar ne viską teisingai suprantu, Tu vis tiek mane laimini! Tu turi daug kantrybės su manimi. Viešpatie, noriu Tave pagerbti viskuo, ką turiu. Net savo pinigais. Tu būsi jų teisėjas. Dėkoju, kad taip dosniai manimi rūpiniesi!