„Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas“.
Laiškas filipiečiams 3, 12
Dievas yra toks didis, kad negalime Jo suvokti, o taip pat – „pagauti“, mūsų ranka tam per trumpa. Tačiau mes galime Jį vis daugiau pažinti ir vis labiau pagauti priimant Jį savo nuosavybėn į širdį. JIS jau seniai mane „pagavo“ – perprato, esu Jo nuosavybė. 91 psalmyne 14 eilutėje rašoma:„Kas mane myli, tą gelbėsiu; saugosiu jį, nes jis žino mano vardą“. Mes turime įsikabinti į Jėzaus Kristaus asmenį, ir atsisakyti savo pasitikėjimo visais kitais dalykais. Galėčiau pasitikėti savo protingumu, ar savo gerais ryšiais; savo finansais, gydytojais, savo puikia profesija… Kiekvienoje situacijoje esama dalykų, kuriais galima pasitikėti. Tačiau mes turėtume būti prisirišę prie Jėzaus, Jo ieškoti ir Jo klausti išeičių. Dažnai Jo kelias yra kitoks, nei esu sugalvojęs. Nieko negaliu paimti, jei mano ranka jau pilna. Visų pirma turiu viską paleisti, tik tada turiu imti. Taip, kaip mano šuo vakar. Dantyse jis laikė seną nešvarų kaulą. Aš atnešiau jam šviežų mėsos kaulą, ir čia jam iškilo dilema. Jis bandė nepaleisdamas iš dantų seno kaulo stvertis naujo. Žinoma, tai nepavyko. Šiek tiek užtruko, kol jis tai suprato, ir paleido senąjį kaulą. Paulius taip rašo:
„Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl Jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis [mėšlu], kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau Jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo, kurį teikia įstatymas, bet turėdamas teisumą iš tikėjimo Kristumi, einantį iš Dievo, paremtą tikėjimu. Trokštu pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip Jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių. Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas“.
(Laiškas filipiečiams 3, 7-12)
Ačiū, Jėzau, kad „pagavai“ mane! Kaip dažnai šiaip būčiau jau kur „prapuolęs!“ Tačiau Tu mane tvirtai laikai ir nepaleidi. Tu esi mano Išgelbėjimas ir mano viltis! Noriu įsikibti į Tave ir priklausyti nuo Tavęs, bei Tave „pagauti”, mano ištikimasis Išganytojau!