„Tikrai mano siela ramiai laukia Dievo, iš jo ateina man išgelbėjimas.”
Psalmyno 62:2
Ši psalmė parašyta Dovydo. Jis puikiai žinojo, kaip tai daryti! Jis to išmoko per daugelį metų, kai buvo piemuo su avimis. Tik pokalbyje, klausydamasi Dievo, nerami siela pailsi! Ir tada mes tikime Juo, kad Jis padeda; – Jis iš tiesų įsikiša ir padeda. Dovydas to išmoko jaunystėje, o kai tapo karaliumi, sėkmingai tuo naudojosi: Jis rado ramybę pas Dievą ir leido Jam padėti.
Būtent tam ir skirti „Rytiniai pamąstymai iš Dievo žodžio”: akimirkai ateiti ir pailsėti su Dievu. Mes nukreipiame savo mintis į dangų, iš kur ateina pagalba. Tik tada su Viešpaties pagalba ir buvimu galime imtis savo darbų ir kasdienio streso.
Mozė taip pat kasdien kalbėjosi su Dievu. Po maldos jo veidas spindėdavo Dievo šlove. Tas pats ir su mumis, kai spinduliuojame Dievo šlove ir Jo ramybe. Neramiam pasauliui mūsų reikia! Ir mums patiems taip pat reikia šios viską persmelkiančios ramybės.
Tad būk palaimintas, brangus skaitytojau, Dievo ramybe. Jis šiandien yra arti tavęs ir stovi šalia tavęs. Jis yra tavo pagalba. Juk Jis tave labai, labai myli!
Tik būk drąsus ir stiprus, nebijok! Juk Viešpats neleis tau kristi ir tikrai tavęs nepamirš. Amen.
Ačiū tau, Jėzau! Tu šiandien esi su manimi, padedi man ir saugai mane. Su Tavimi galiu būti drąsus! Su Tavimi galiu būti linksmas! Taip, šiandien giedosiu apie Viešpaties šlovę! Amen!