VERTINGI IR MYLIMI

„Kadangi esi man brangus ir vertingas, ir mylimas mano, todėl atiduodu kraštus už tave ir tautas už tavo gyvybę mainais. Tu nebijok, nes aš su tavimi! …”
Izaijo knyga 43:4-5.

Buvome prekybos centre ir ten pasirodė vienas iš tų, kuris gyvena po tiltais ir „maitinasi” skystomis kalorijomis. Jo plaukai susivėlę, neplauti, kelnės pilnos purvo, veidas dėmėtas… nosiai nemalonus kvapas. Niekas nenori turėti su juo daugiau reikalų nei būtina.
O mūsų Tėvas danguje? Jis žino, kodėl šis žmogus tapo toks. Jis pažįsta šį vyrą nuo vaikystės ir mato jame gerų dalykų, talentų ir polinkių. Jis vienas žino, kodėl jis nusprendė eiti tokiu keliu. Tačiau Jis vis tiek jį myli; – mes iš tikrųjų mažiau. Mes vadovaujamės išorine išvaizda, o Dievas žiūri į širdį. Dažnai neturime galimybių tokiems žmonėms padėti, jei jie to net nori. Dievas tokių galimybių turi!
Jis mus išgelbėjo, nes esame brangūs ir vertingi Jo akyse ir nes Jis mus myli. Už mūsų gyvybę Jis paaukojo Jėzaus gyvybę ir taip išpirko mus iš tamsos ir nuodėmės kaltės. Daugiau nebijokite! – Jis sako mums.
Kaip mes matome save? Ar matome tik nesėkmes, kaltę, pralaimėjimus? Dievas to nemato, Jis viską atleido ir pamiršo. Ar karštai sau priekaištaujame? Dievas nemato, Jis viską karštai pamiršo. Ar prisimename tik blogus dalykus? Dievas prisimena tik gražius, gerus dalykus. Taigi Jis mato jus visiškai kitaip nei jūs. Kaip manote, kas teisus: jūs ar Dievas? Kas žino geriau?

Viešpatie, atleisk man, kad visada priekaištauju! Atleisk man, kad į viską žiūriu taip neigiamai! Atleisk man, kad nesugebu atleisti ir pamiršti senų dalykų! Ačiū Tau, kad Tu matai mane teigiamai, nes mane myli! Dėkoju Tau, kad galiu Tavimi pasikliauti, Tu mane palaikai! Dėkoju Tau, kad Tavo nuosprendis vertingesnis už mano paties! Viešpatie, padėk man tikėti Tavimi!!!!