„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.”
Romiečiams 10:9
Dievui rūpi tik mūsų širdis. Ar tu tiki Juo? Ar mūsų širdis trokšta Jo? Burna yra svarbi, bet ji gali meluoti. Dievas atmetė savo tautą Izraelį, nes jie ir toliau veidmainiškai kalbėjo maldas tik lūpomis, o paskui namuose garbino deivę, tuo metu Astarto. Dievas taip supyko, kad nusigręžė, kad nematytų Izraelio teismo. Net ir šiandien daugelis krikščionių išpažįsta, kad Kristus yra jų Viešpats, ir seka Juo, tačiau jų veiksmai kitokie. Jų širdyse viešpatauja kažkas kita.
Mūsų širdis yra maždaug mūsų sugniaužto kumščio dydžio. Pažvelkite į ją! O tada šiek tiek atverkite savo kumštį, kad jis vis dar liktų užgniaužtas, tačiau viduje atsirastų šiek tiek erdvės. Vietos ten nedaug, nedaug kas ten telpa! Reikia gerai pagalvoti, kam atitenka ši erdvė; – du dalykai ten netelpa! Jėzus arba ….
Malonu, kad skaitote pamąstymus. Tai rodo, kad ieškote Viešpaties, kitaip neskaitytumėte. Tai yra jūsų ir Viešpaties reikalas. Jūs atveriate savo širdį, kad Viešpats galėtų įdėti į ją savo palaiminimą ir kalbėti jums. Jūs tikite, kad Jis yra Viešpats!
Taigi eikite šiuo keliu nuosekliai, be kompromisų. Sąmoningai suteikite Jam pirmąją vietą visame kame, orientuokite savo gyvenimą ir elgseną pagal Jį, nemeluodami, neapgaudinėdami, nevogdami ir nesukčiaudami, ir sekite Juo, kai Jis jums kalba.
Kai Jis užims vietą mūsų širdyje, ten pat bus ir Jo ramybė, Jo džiaugsmas, Jo meilė. Kartais turime suvokti, kad Jis veikia mumyse. Tikėjimas, paguoda, ramybė, viltis …. – visa tai ateina iš Jo.
Kartais mus apima abejonės, ar apskritai esame krikščionys. Tikiuosi, kad tada šie žodžiai jums padės.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu niekada manęs nenuvilsi! Tu veiki manyje tai, ko pats negaliu padaryti: Tai – viltis, šviesa, paguoda, kantrybė, džiaugsmas ir ramybė. Tu net atneši man Dievo meilę! Dėkoju, kad priklausau Tau ir kad Tu esi mano Viešpats!