Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas – gyvybės medis.
Patarlių 13:12
Tai iš tiesų taip ir yra: Jei ko nors siekiame čia, žemėje, trokštame, tikime ir lenkiame dėl to nugarą, teks nusivilti. Galiausiai suprasime, kad tai gal ir nėra blogai, bet laimingi nebūsime. Kad ir kaip tai būtų gražu, po to vėl ateis monotonija, nuobodulys, ilgesys ….
Daugelis aukojo viską, ką turėjo ir paaukojo daugybę metų, kad pasiektų savo tikslą. Tačiau, kai jie ten atsiduria, viskas sugriūva kaip kortų namelis. Ne tik lošiant azartinius žaidimus, bet ir santuokoje ar profesinėje veikloje, kai kurie pasauliai po, kurio laiko sugriūva, o savižudybių skaičius tada tampa didelis.
Žemėje yra tiek daug gražių, vertingų dalykų, bet jie neužpildo mūsų širdžių. Galima nurimti trumpam, bet tuštuma širdyje lieka.
Visai kitaip yra su Dievu. Kai artėjame prie Jėzaus, mūsų širdis vis labiau prisipildo Jo džiaugsmo. Vis geriau žinome, kad ten yra visų troškimų išsipildymas. Įsitaisę Jo širdyje, ten kur ir yra mūsų vieta, kur visa kita tampa jau nebesvarbu. Ten mūsų širdis randa išgydymą ir paguodą. Ten laukia džiaugsmas ir ramybė, priėmimas ir meilė, kurios mums reikia. Dievo pasakytas „taip” mums yra Jėzuje.
Gyvybės medis yra rojuje. Adomas ir Ieva ten gyveno su Dievu, darnoje ir santarvėje. Nuodėmė atskyrė žmogų nuo Dievo. O mes randame kelią atgal, kai Jėzus atleidžia mūsų kaltę ir mes vėl tampame viena su Dievu. Tuomet esame visų savo troškimų tiksle, prie gyvybės medžio.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu atvėrei kelią į Dievą! Dabar vėl galiu prieiti prie gyvybės medžio ir iš tiesų džiaugtis gyvenimu. Tavo džiaugsmas ir ramybė pripildo mane. Ačiū Tau!!!