Dievas manęs ieško

„Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu?“
Pradžios 3, 9

Kur tu? – klausia Dievas. Žinoma, Dievas žino, kur Tu esi. Tačiau mes mieliau pasislepiame, norėdami nelįsti Dievui į akis, nes nusidėjome. Nesvarbu, ar tai yra didelė, ar maža nuodėmė, šėtonui patinka nuolat ją mums kišti po nosim ir sakyti: „Tu toks nevykėlis!!! Tu joks krikščionis!!!!” Bet Dievas ateina ir ieško žmogaus. Nuodėmė turi pasekmes, o Dievas nori padėti jas nešti. JIS nori su mumis spręsti kiekvieną problemą. JIS ieško žmonių, ne kad juos nuteistų ar pasmerktų, bet kad jiems padėtų, sustiprintų ir su jais galėtų bendrauti. JAM patinka kiekvieną rytą būti pirmuoju, su kuriuo mes kalbamės, o vakare – paskutiniu, su kuriuo mes aptariame dieną. Kur Tu??? Ar Tu leidai melui ir nuodėmei apvynioti Tave apie pirštą? JIS laukia, ieško Tavęs ir nori bendrauti su Tavimi. Tik Jo širdyje nurimsta mūsų širdis. Ateik!!!

Ačiū Tėve, kad jau lauki manęs rytais, kai atsibundu. Gera gyventi ir visą dieną praleisti su Tavimi. Ačiū, kad Tu atleidi visas mano kaltes ir manęs ieškai bei lauki! Net jei ir pasislepiu, Tu mane kvieti vardu ir nepalieki ramybėje, kol vėl atsirandu pas Tave. Tu esi mano Gerasis ganytojas!