Skelbsiu Tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai
ir neleidai džiūgauti mano priešams.
Šaukiausi Tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve,
ir Tu mane išgydei.
VIEŠPATIE, Tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo,
nes su visais buvau pakeliui į kapą,
bet Tu sulaikei mane nuo mirties.
Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI,
Jo ištikimieji, prisiminkite, koks Jis šventas,
ir dėkokite Jam!
Jo įniršis tęsiasi tik akimirką,
o gerumas – visą gyvenimą.
Ašaros gali lietis visą naktį,
bet džiaugsmas ateina su aušra.
Ps 30, 2-6
Aš buvau beveik buvau kapuose… Mano kaltė, mano nesėkmės ir mano nešventumas mane buvo visai prislėgę. Man neišėjo būti „geru“. Žinojau, kas patiko Dievui, tačiau man nepavyko to pasiekti…. baisu. Bet tada atėjo Jis su savo malone, ir ištraukė mane iš mano liūno! Jo meilė atpirko mano kaltes, nesėkmes ir nešventumą. JIS atėjo į mano širdį ir išstūmė iš jos naktį. Galėjau vien dainuoti ir šlovinti Jo vardą. JIS neleidžia priešui džiūgauti. Paskutinis žodis yra JO! Galbūt kartais atrodo, kad Jis pyksta. Tačiau gali būti tikras, JIS Tave ištrauks. Jo pažadais galima pasitikėti: JIS neleis priešui triumfuoti virš Tavęs, bet ištrauks Tave iš mirties valdžios ir iš minios, pakeliui į kapą. Juk Jo šventas vardas yra virš Tavęs; Tu esi Jo vaikas! Šiandien ryte gali pradėti Jam dainuoti ir šlovinti Jo vardą. JIS tikrai įvykdys tai, ką pažadėjo.
Ačiū, mano gerasis Tėve, kad išgelbėjai mane! Tu neleisi, kad priešas triumfuotų. Net jei šią minutę yra sunku, Tu manęs ir vėl pasigailėsi ir priartinsi prie savo širdies bei paguosi. Tavyje esu saugus. Visuomet Tavo Žodis – paskutinis! Todėl leisk man jau dabar dainuoti ir žaisti; pripildyk mano širdį dangišku džiaugsmu ir savo gilia ramybe. Juk esi šalia.