„Paguoskite mano tautą, sako jūsų Dievas, paguoskite ją!“
Izaijo knyga 40, 1
Vakar buvau mokykloje ir turėjau kažkiek palaukti. Stebėjau vieną mokinių grupę, galbūt dešimtmečius, kurie mokėsi šokti. Tačiau jie nebuvo labai linksmi ar susižavėję. Mokytoja buvo blogai nusiteikusi, ji nuolat barė ir komandavo vaikus. Kai kuriuos ji pažemindavo viešai kritikuodama. Taip negali būti! Šiaip vaikai džiaugiasi muzika ir šokiu, tačiau jei kritikuojamos mažiausios klaidos, džiaugsmas praeina.
Kartais galvojama, kad Dievas elgiasi taip pat. Nuolat ieško mažiausių mūsų klaidų. Bet yra atvirkščiai! JIS yra Tėvas, kuris džiaugiasi kiekviena vaiko sėkme, kad ir pačia mažiausia. Jei mes dainuojame ir esame linksmi, Jam gera ir Jis džiaugiasi su mumis. Jei mes esame susikrimtę dėl savęs pačių, Jis kenčia kartu ir nori priglausti mus savo glėbyje bei paguosti. Jis yra visai kitoks, nei mes galvojame!! JIS vis padrąsina mus, kai mes nusiviliame; Jis pakelia, kuomet gulime ant žemės. Kuomet suklystame, Jis turi viltį, kad sekantį kartą mums tikrai pavyks geriau! JAM patinka, kai mes atnešame Jam savo rūpesčius, ir JIS nori mus apglėbti bei paguosti. JIS iš tikro yra geriausias Tėvas, kurio galėtume trokšti.
Ačiū, kad esi mano tikrasis Tėvas! Tavyje esu saugus. Tu nelaikai mane ilgai su savo nesėkme, bet atleidi ir padrąsini. Tu matai dalykus, kurie man sekasi ir dėl to džiaugiesi kartu su manimi.Tu skatini mane tobulėti šiame gyvenimo kelyje ir turi man tik gerus tikslus. Tu esi mano viltis ir paduoda!