Dievo Tėvo širdis

Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,
mano numylėtas vaikas?
Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,
vis menu jį su ilgesiu.
Mano širdis dėl jo plaka,
aš tikrai jo pasigailėsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis”.
Jeremijo knyga 31, 20

Kartais Dievas turėtų mums prikišti, kad mes esame per daug užsispyrę, per išdidūs arba kad einame savo keliais. Ir vis tik: JIS tikrai pasigaili mūsų, nes mes Jo širdis dėl mūsų plaka. Jo mintys nuolat sukasi apie Tave, nes Tu esi Jo numylėtas vaikas. Kaip Tėvas užjaučia savo vaikus, taip užjaučia Dievas Tave! Ne bausmės ar kirčiai, bet Jo karšta meilė, gailestingumas ir kantrybė turi atgręžti Tavo širdį į Jį. Kaip galima tokį Viešpatį ir Tėvą nemylėti?! Kaip gali būti, kad širdis nenori gręžtis į tokį mylintį Tėvą. Net pati išdidžiausia ir labiausiai užsispyrusi širdis nusilenks prieš Jį. Jo Meilė ir Gailestingumas tai pasieks. Kartais mūsų širdis yra kaip sausa kieta kempinė. Tik kai kempinė įkrenta į vandenį ir juo prisipildo, tampa minkšta ir švari.

Ačiū Tėve už Tavo gailestingumą man! Tu žinai mano širdį; ji yra tokia išdidi ir užsispyrusi. Atleisk man ir pripildyk mano sausą ir kietą širdį savo begaline meile. Tik Tavo viską viršijanti meile gali ją suminkštinti. Tėve, ilgiuosi Tavęs!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*