„Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė ¬ šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė“.
Pirmas laiškas korintiečiams 13, 13
Tik meilė gali išgydyti. Ji prasismelkia ten, kur joks chirurgas ir psichologas nesugeba, į mūsų sielos gelmes. Mes patys nelabai žinome, kas tuomet vyksta. Jau nuo ankstyvos vaikystės esame veikiami įvairių išgyvenimų, kurių mes sąmoningai nebeprisimename. Dievo Dvasia ištiria širdies gelmes. Tik Ji gali ją iš tikrųjų išgydyti. Žmogiška meilė daug ką gali; dieviška meilė gali viską. Jei mano mažyliai susižeidžia ar patiria neteisybę, kaip greitai juos „išgydo“ pasėdėjimas ant mano kelių ir mano paguoda! Dar daug kartų geriau mus gali išgydyti ir paguosti mūsų dangiškasis Tėvas; jei atbėgame pas Jį ir leidžiame Jam savo meile mus apglėbti! Mums, vyrams, tai dažnai sunku, nes norime kažką dėl to padaryti ir susikurti savo principus. Tiesiog tik ilsėtis Dievo glėbyje, – tai mums labai sudėtinga. O moterims dažnai sunku nurimti, pasitraukti į tylą ir mėgautis Dievo veikimu (žinoma yra išimčių…). Jei nori būti išgydyta/s Dievo moteris/vyras, ieškok bendrystės su Juo! JIS išgydys Tavo širdį pačioje jos esmėje. Ir būk kantrus. Dievas turi savo planą su Tavimi… ir su Tavo artimu. Džiaukis Juo bei Jo artuma, ir bendryste su kitais, kurie kaip ir tu dar yra pakeliui.
Ačiū Tėve, kad mane labai gerai pažįsti. Tu žinai visas žaizdas ir įskaudinimus, kuriuos man teko patirti. Ir Tu nori visus juos išgydyti. Tavo meilė ištiria mano širdį ir viską išneša į Tavo šviesą. Noriu veržtis link Tavęs, kaip kad gėlės veržiasi į šviesą ir taip auga bei žydi. Dėkoju Tau, kad esi man numatęs tik tai, kas gera. Vesk mane šiandien išgydymo keliu nors truputėlį toliau!