VIEŠPATS, jūsų Dievas, eina pirma jūsų, Jis pats kovos už Jus, kaip matėte Jį darant dėl jūsų Egipte ir dykumoje. Ten matei, kaip VIEŠPATS, Tavo Dievas, nešė tave, kaip žmogus neša savo sūnų, visą kelią, kurį keliavote, kol atėjote iki šios vietos.
Pakartotino įstatymo 1, 30-31
Kur Tu šiandien stovi, kokia Tavo nuostata? Net jei ir ne visada išeina iškart suprasti, tai buvo Viešpats, kuris Tave atvedė iki šios vietos. Visą Tavo gyvenimo kelią Jis nešė Tave, ypač tuomet, kai ėjai per dykumą, ir tol, kol atkeliavai iki savo dabartinės vietos. Kuomet mes einame per šias savo gyvenimo dykumas, kartais nebepastebime Dievo dalyvavimo, atrodo Jis kažkur toli, mus pamiršęs. Tačiau žvelgiant atgal, matome vienus pėdsakus dykumos smėlyje – Jo pėdsakus, nes Jis mus nešė. JIS neša mus, kai mes esame pervargę, kaip Tėvas neša savo sūnų. JIS apgaubia mus, kai visko būna per daug ar be galo chaotiška. Dykumoje JIS rūpinasi visomis smulkmenomis: valgiu, gėrimu ir apranga. JIS padeda, kad daiktai nesulūžtų ar nesugestų. Dykumos laikas – tai svarbus laikas Dievo rūpinimosi mumis atpažinimui. Svarbus ir tuo, kad išmoktume dar labiau Juo pasitikėti. JIS pažadėjo: JIS neš Tave, kaip Tėvas neša savo sūnų!
Ačiū mano Tėve! Tu visada ir per viską mane pernešei! Kartais aš negalėjau to matyti ir dejavau bei murmėjau… Bet Tu buvai kantrus ir nepaisydamas to, vis tiek mane nešei… Atleisk man už mano mažą tikėjimą. Tu neši mane ir toliau, iki senatvės, kai tapsiu žilas, ir net sulaukus paskutinės valandos… Tavimi galiu pasikliauti, net jei visa kita svyruoja. Tu esi Dievas, kuris mane neši!
P.S. Jei Dievas Tau kalba per šiuos pamąstymus ir Tave stiprina bei drąsina, persiųsk juos ir kitiems, tiems, kuriems reikia Dievo paguodos!!! Telaimina Tave Viešpats ir tesiunčia Tau savo meilę bei išmintį.
Frankas