„Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“.
Laiškas romiečiams 8, 38-39
Dievo meilė neturi jokių ribų – niekas Jo negali priversti nebemylėti mūsų! Kartais sunku tuo patikėti. Žvelgdami į problemas ir matydami jų sudėtingumą, galvojame, kad Dievas mus paliko. Mes žvelgiame į save ir jaučiamės visiškai neverti. Ir nepaisant to: būtent tuomet Dievas savo karšta meile yra arčiausiai! Išliek Jam savo širdį, pasakyt Jam, kad Tau sunku tikėti ir Juo pasitikėti, tačiau Tau būtent dabar reikia Jo. Nukreipk savo žvilgsnį nuo sunkumų į Jėzų, kuris išpirko Tave savo krauju! Kaip Dievas galėtų palikti savo vaiką, už kurį sumokėjo tokią aukštą kainą?! Kai Tu tik pakeli savo akis į Jį, šėtonas – kaltintojas, šmeižikas ir melagis – iškart pralaimi; nes Viešpats pradeda artintis ir vėl pripildo Tave savo atleidimu, meile, paguoda ir ramybe. Nėra tokių sunkumų, kuriuos Ji negalėtų įveikti! Net Tavo nuodėmės yra Jam įveikiamos. Toks yra Jo Žodis: „Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu Jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą“.
(Psalmyno 43, 6)
Ačiū Jėzau, kad mane išgelbėjai. Žinoma, nors turiu ir pats kovoti, žinau: „Aš priklausau Tau! Tavo rankose esu saugus ir Tavyje randu paguodą bei atleidimą. Tu esi Dievas, kuris mane myli!
…….