Velnias vėl paima Jį [Jėzų] į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“. Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!“ Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.
Evangelija pagal Matą 4, 8-11
Televizija nuolat mums rodo pasaulio turtus ir žadina gobšumą visa tai turėti…na bent mažą dalelę to, juk mes kuklūs… Užaugę pasaulyje, kuriame pinigai turi didžiausią reikšmę beveik viskam, esame taip pat to įtakoti. Būdami krikščionys matome, kad tai negerai, bet mūsų mąstymas yra dar labai stipriai šiame pasaulio supratime įsipainiojęs. Tik Dievas jį pamažu keičia. Mes mokomės gyventi sąžiningai, nedarant kompromisų. Pamažu mokomės, jog Dievas atsako į mūsų poreikius ir mes galime Jame gyventi be rūpesčių. Biblijoje, laiške romiečiams, sakoma: „Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą…“ (12, 2).
Tai vyksta kasdien per daugybę mažų sprendimų, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo stilius. Koks mano santykis su tiesa? Kaip elgiuosi su pinigais? Dievas nori, kad liktume pergalėje prieš šėtoną ir tuomet angelai gali mums tarnauti ir mus aprūpinti. O gal mes mieliau mąstome apie tai, kaip prisidėti prie pinigų, gerovės ir karjeros medžioklės? Nes: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!” (Evangelija pagal Matą 16, 26).
Tėve, Tavimi noriu pasitikėti, nes Tu manimi gerai rūpiniesi! Tu pažadėjai, kad Tavyje turiu gyvenimo pilnatvę! Taip noriu toliau įsikabinti į Tave ir gyventi iš Tavo gerumo. Apvalyk mano širdį nuo godumo, gobšumo bei kompromisų ir pripildyk savo ramybe, santarve, džiaugsmu, meile ir gerumu!