Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome.
Hebrajams 11,1
Žiūrėkime į Jėzų, nes JIS yra tikėjimo pradininkas ir atbaigėjas (Hebr. 12,2). JIS yra mums tikėjimo pavyzdys. JIS tvirtai tikėjo Dievu, savo Tėvu, ir niekas negalėjo paveikti Jo tikėjimo. JIS pasitikėjo Dievo Žodžiu, veikė pagal Jį, ir Dievas įvykdė savo Žodį. Šis tvirtas pasitikėjimas Dievu įtakojo visą Jėzaus gyvenimą. Jis suteikė Jam didelę ramybę ir saugumą.
Ir mes norime visuose dalykuose pasitikėti savo dangiškuoju Tėvu. JIS neapvils savo vaikų, kai jie kreipsis į Jį su pasitikėjimu! JIS nori mums būti Tėvu, išlieti mums savo meilę, gailestingumą, Jis nori pažerti mums gerų dovanų. Mes norime tvirtai išstovėti tikėjime, neleisime, kad jis svyruotų. Mes nenorime pasiduoti sumaiščiai, kai ne viską suprantame, būkime visiškai įsitikinę, kad JIS viską daro teisingai.
Toks tikėjimas suteiks mums didelį saugumą mūsų gyvenime. Jis neleis mums sugriūti po kasdieninių rūpesčių našta. Jis suteiks mums teisingą požiūrį į visas problemas visose gyvenimo srityse. Jo dėka stovėsime tvirtai kaip uolos jūros bangų mūšoje.
Jei Dievas tam tikruose dalykuose mus įtikina, kad JIS norėtų daryti viena ar kita, tuomet priimkime tai ir nesistenkime pašalinti iš savo minčių. Tai tikėjimo dovana, kurią Dievo Dvasia įdeda mums į širdį. Kaip Nojus iš anksto žinojo, kad bus tvanas, todėl dykumos vidury statė laivą. Jis niekam neleido savęs suklaidinti, bet tvirtai pasitikėjo tuo, kas jam buvo pasakyta. Todėl, dideliam tvanui užliejus žemę, išliko gyvas tik jis ir jo šeima.
Ačiū Tėve, kad galiu Tavimi pasitikėti! Tu paimi mane už rankos ir vedi per gyvenimą. Tu laikai savo Ranką virš manęs ir mane saugai. Tu prilaikai mane savo Ranka, kad aš nekrisčiau ir „nenuskęsčiau“. Tu įdedi tikėjimą į mano širdį, kad galėčiau Tavimi pasitikėti. Taip, Tu esi mano gerasis Dievas ir Tėvas!