„Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir sau nuskaistintų tautą, uolią geriems darbams.“
Laiškas Titui 2, 11-14
Dievas mus sukūrė taip, kaip Jam patiko, su tam tikrais genais. JIS leido mums gimti tam tikroje šeimoje ir tautoje. Taip mes buvome toliau formuojami ir auklėjami. JIS nori didelės, spalvingos įvairovės, kuri atskleistų Jo charakterį. Juk yra ne tik viena medžių ir gėlių rūšis; debesys taip pat nėra visuomet tokie pat, bet kiekvienąkart kitokios formos. Tai kūrinijos šlovingumas! Tačiau ji yra persmelkta blogio, iškreipta šėtono ir šaukiasi išgelbėjimo. Todėl Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms, kad visus išgelbėtų, ištrauktų iš nuodėmės liūno, nevilties tamsybės, ir nuskaistintų tautą, padarydamas ją tokią, kokią buvo suplanavęs ją kurdamas. Ištirkime savo gyvenimą, mąstymą, troškimus, norus ir veiksmus, – ar jie sutampa su Dievo įsivaizdavimais, ar jie yra tik mūsų aplinkos padarinys. Grįskime savo norus ir troškimus nauju fundamentu, uola – Jėzumi Kristumi. Kartais Dievas leidžia sukrėsti mūsų pagrindą, kad mes savo gyvenimą statydintumės ant neišjudinamo pagrindo – Kristaus. JIS nori nuskaistinti tautą, savo ypatingą nuosavybę. Ne keletas, bet daug daug žmonių kurs Jo Karalystę ir lauks Jėzaus Kristaus, savo Karaliaus ir Gelbėtojo pasirodymo. Tai Dievo tikslas mums: santūri, teisinga ir maldinga tauta, uoli geriems darbams. Tauta, kuri karštai, visa širdimi myli ir ilgisi Jo! JIS nori būti mūsų Karalius ir savo tautą saugoti bei laiminti visais dangiškaisiais turtais! Jo tauta taps šviesos jėga, vedanti visus žmones į šviesą. Melskimės, kad ilgai netrukus Dievas išlietų savo Dvasią virš Šiaurės tautų!
Dėkoju, Jėzau, kad Tavo malonė ištraukė mane iš liūno. Tu nuskaistinai mane ir pripildei savo Dvasios. Tu nori sukurti manyje savo malonės atvaizdą; Tu esi man numatęs visko tiek daug! Dėkoju, kad priklausau Tavo tautai, Tavo ypatingai nuosavybei. Dėkoju už visus seses ir brolius Kristuje! Trokštu patirti Tavo šlovę ir laukiu Tavęs, mano Karaliau!